Kol lyja, žiūrėsiu animacinius filmus

Kai dar neturėjome vaikų, su vyru žiūrėdavome daug animacinių filmų ir į lentynas krovėme vaikiškas knygas. Net studijuodama, stengdavausi tarp rimtosios literatūros būtinai įterpti vaikiškos. Kodėl? Nes ji laiko dabarties akimirkoje, o emocijos – gyvos, spontaniškos, tikros (vos pajutus bjaurią didaktiką, infantilumą ir dirbtinumą, tokia knyga keliauja lauk). Vis nustembu, kad sutiktos pradinių klasių mokytojos ar darželių […]

DAUGIAU

Visa persmelkianti rugsėjo šviesa

Užsidedu mažąją ant pečių ir patraukiame siaurais sodų takeliais. Visur bruzda, klega, kopėčios atremtos į obelų viršūnes, kiemuose išrikiuotos obuolių dėžės ir maišai. Prie vartelių džiūsta moliūgų galvos ir svogūnų pynės. Tarsi paskubomis viskas renkama ir kraunama. Primena mažytę, sezoninę evakuaciją. Man smalsu apžiūrėti tuos kelionės laukiančius išvykstančius – įsirpusiais šonais, be galo švelniai nuskintus ir peržiem […]

DAUGIAU

Įsirpęs gerumas

Įbūti, įsėdėti, krapštytis avietyne, tūpčioti aplink ybiškes ir nusideginti rankas su čili – mano gražiausia svajonė. Bet iki jos einu diena po dienos ir vis negaliu pasiekti. Viena koja viena ranka, kita pusė gaudo į purvyną nutarusią prigulti mažulę. Manęs klausia, ar nenuobodu namuose „vienai su vaikučiais“… Pirma, niekad nebūnu viena, antra, to vienumo dažniausiai […]

DAUGIAU

Daržas konteineriuose – „Skip Garden“

Kings Krosas (King‘s Cross)  – Londono rajonas, garsėjantis savo didžiąja geležinkelio stotimi. Estetikos čia mažoka, nes jis visas išvagotas bėgių, aplink – pramoniniai objektai, didžiuliai kranai, ūžia technika. Būtent čia labai kūrybingai įkurtas bendruomeninis sodas, pavadinimu „Skip Garden“. „Skip“ šiuo atveju – didžiulis konteineris, kuris mums paprastai asocijuojasi su šiukšlėmis ir blogu kvapu. Kuo čia […]

DAUGIAU

Sodyba, kurioje esi savas – apie Astos ir Rimo buvimą

Nutiko taip, kaip „Žydi žaliuoja“ gavo progą parašyti apie savų, mylimų ir artimų bendrą buvimą žurnalui „Mano sodyba“. Progos nesimėto, tad sėdom su visais rykais kykais ir patraukėme Šilutės kryptimi. O ten mūsų laukė Asta ir Rimas. Pakeliui tiek pievų, tiek žolynų prisižiopsojom, nes, kai važiavom, saldžiai sirpo liepos mėnuo. Astą ir Rimą pažįstame iš anksčiau, […]

DAUGIAU

Kažkur nuėjo

Vakar namų terasoje buvo rankomis persiūnamas švarkas, ant pakabų preciziškai kabinami visi rytui reikalingi drabužiai, gėlės miegojo tamsiausiame kampe… Šiandien visi anksčiau išritinti ir koše pavalgydinti… Esu iš tų, kurie kalėdines dovanas pradeda ruošti spalį, kai lauke pats gerumas rinkti gamtinę medžiagą. Viską darau tyliai ir slapta, nes taip diktuoja pelėniškas būdas. Todėl labai stengiausi […]

DAUGIAU

Rytas su įkvėpimais. Apie konferenciją GARDEN STYLE

Apie GARDEN STYLE konferenciją, vos nubudus. Rytas po konferencijos. Viduje stiprus įkvėpimas dabar pat važiuoti į medelyną ir įsigyti tai, ką per naktį susapnavau. Taip, visą naktį performavau savo kuklų kotedžo tipo gėlyną, pripildžiau jį gausiai smilginių augalų, pasodinau kelis struktūrą išlaikančius budlėjų krūmus, gausiai žemaūgių baltųjų levandų ir ežiuolių. Tas saldus ir be galo […]

DAUGIAU

Daržas maitintojas

Visai neseniai atradau tinklaraštį „Gėlėta smėliadėžė“. Pats netikėčiausias sutapimas – kad jo autorei Aistei žalias buvimas taip pat asocijuojasi su kampstymusi smėlio dėžėje – lyg malonus, ne įpareigojantis, bet atvirkščiai – vaizduotę išlaisvinantis žaidimas. Kiek mūsų, besikapstančių smėliadėžėse, a? Jei Tu dar nematei, labai siūlau paskaityti Aistės tekstą „Kodėl daržai naudingi protui“. Jame taip pat rasi […]

DAUGIAU

Ugniaplaukė mažo sodo būtybė

Švelnūs bruožai, žaismingos manieros ir trapi kūno struktūra – tiek spėjo pamatyti mano akys, kai aš praėjusią žiemą kaulelius šildžiausi su britų sodo laidų įrašais ir netikėtai radau Alys Fowler – lig tol man nepažintą daržininkę ir rašytoją. Alys galima pamatyti tokiose televizijos laidose kaip „Gardener’s World“ ir“British Garden Revival“. Tačiau tai, kas mane pakerėjo, […]

DAUGIAU

Ištesėti pažadus

Rugpjūčio vidurys – pats gerumas ištesėti sau ir kitiems duotus pažadus: aplankyti ir sulaukti svečiuose, grąžinti ir priminti apie skolas. Šiemet mūsų didysis vaikas bus pirmokas. Namuose lengva pasiruošimo nuotaika: vis neramu, kaip jis užsisegs marškinių rankogalius, ar nepames kelnių, nes tikrai pamirš užsisegti diržą, ar parkeris nesulies knygų… Kai mudu kalbėjomės, apie visas svajones, […]

DAUGIAU