Tinklaraštis apie sodą, augalus, knygas ir visą žalią buvimą.
Ateina metų laikas, kai apie sėklas ir daigyklas prabyla kiekvienas, gavęs eterio. Kantriai išklausau, ką norėta pasakyti, ir suraukiu nosį: „Fe, gavus eterio, taip jo neišnaudoti.“ Tad vakarykštė naujo sezono „Gardener’s World“ laida buvo malonus netikėtumas ir tuo pačiu viskas visiškai elementariai: Monty Don pasisakė prieš plastiko daigyklas ir vazonėlius, kurių taip pat pilnos jo […]
Nuostabi žiema. Dabar, kai naktimis kanda -25 laipsnių šaltis, dienomis ant palangių į šviesą stiebiasi pirmieji daigai. Kovą esu numačiusi pasėti dar daug visko, o kol kas stebiu išpikiuotas pelargonijas. Šiemet pasėjau darželinių pelargonijų ‘Gama Salmon F1’ (Pelargonium x hortorum). Sudygo visut visos. Išpikiuotos labai sparčiai auga. Žiedai turėtų būti sodrios oranžinės-lašišinės spalvos. Ar bus, pamatysim. […]
Pirmasis mano pačios savarankiškai augintas augalas buvo kaktusas, gautas prieš 15 metų. Jo atžalas tebeauginu iki šiol. Pasirodė, kad vienas kaktusas – kažkaip nesolidu, todėl pradėjau iš visur tempti ir gelbėti įvairių rūšių kaktusus ir jiems giminiškus augalus. Ne kolekcija, tik noras visko po truputį. Su visu gėriu susikrausčiau į žalią namą, dar gavome žaliojo […]
Šįryt pasitiko baltumas. Kiek užmatai – pusnių pusnys. O ant palangės pražydo didžiulis balto amarilio žiedas. Aš jo dvejus metus laukiau, per tą laiką ir užmiršti spėjau, koks jis baltutėlis. O tada iki Žemaitijos nukeliavęs mano „Sodo spalvos“ žurnalo egzempliorius per pusnis parpėdino ten, kur jam ir vieta. Štai stovim abu po lesyklomis ir šypsomės […]
Tūnau prieš kompiuterio ekraną, o akys laksto po siauručius, mažulyčius galinius britų kiemelius: apliestus, prišnerkštus, užgrioztus pamištais daiktais ir kęžtančiom tvorom. Tada kaip viesulas įsisuka senutėlio televizijos laidos „Ground Force“ komanda ir vos per 2 paras tas kiemukas tampa sodu – struktūruotu, apsodintu, su vandens telkinėliu ir pan. Taip nebūna, sakysi. Cha! Bet kaip džiugina! Vos per […]
Ačiū Tau, jei per šį mano tylėjimą žvilgtelėdavai, galbūt ką naujo surezgiau ŽYDI ŽALIUOJA. Rezgiau galvoje, paskui pabodo ir paleidau vėjams nešti. Kaip toj dainoj: „Kalėdas sutikom gerai“. Iš tiesų gerai ir pakraščiais, kaip sakė vyras. Pakraščiais, nes labiau kaip stebėtojai negu dalyviai – be skubos, jaudulio. Materija jau senokai nėra prioritetinė, be to, mes kasdien važiavome […]
Metams artėjant į pabaigą, turėjau vidinį išbandymą ir galimybę stebėti, kaip sėklos didumo sopuliukas gali ant šono nugriauti tiek laiko lipdytą vidinę ramybę. Toks geras išbandymas ir proga suprasti, kad didžiulė kaip dramblys ramybė iš tikrųjų tėra tik miglos debesis. Kitaip kaip tokia bluselė galėtų viską nugriauti. Dar gavau suprasti, kad daržo planas, žalias buvimas, ilgai […]
Žalias namas stovi dauboje, todėl jei vakar netoliese kaimyno katinas kaitinosi tysodamas saulutėje, pas mus šerkšnas nedingo visą dieną. Jau temo, kai neiškentusi išsitempiau pagalbininką į kiemą ir pradėjome lepiausius kruopščiai vystyti baltai. Taip ir liko pernakt stypsoti beveidžiai kauburiai. O šįryt viskas nubalo, nes pirmąkart tiek prisnigo. Dabar ir tie suvystytieji ne tokie juokingi. Tik nežinia, […]
Kartais tenka padūsauti, kad ech, būtų man šita knyga pakliuvusi vaikystėje… Galėčiau palyginti, ką mačiau tada ir ką dabar, kai skaitau ją saviškiams. Bet yra dabar. Ir yra gerai. Taip dūsavau ir pirmą kartą skaitydama Kenneth Grahame „Vėjas gluosniuose“, kurią iliustravo Robert Ingpen. Ar ne nuostabu, kad škotų bankininkas Kenneth Grahame, poilsio minutėmis mintimis nuklydęs į vaikystės prisiminimus, […]
Anądien sėdint ant laiptų ir stebint, kaip vienas po kito lengvai leidžiasi smulkučiai slyvos lapai, atėjo suvokimas, kad žalias buvimas manyje sustabdo stresą. Ar Tau taip pat? Esu greito būdo: sugalvojau – padariau, bet ne visad įmanoma taip. O būna, kad tenka veikti su nepataisomu lėtapėdžiu pašonėje (mano vyre, būk ramus, čia ne apie tave). […]