Knygos apie GAMTĄ vaikams

Visai neseniai, dėl laimingo atsitiktinumo, aš susipažinau su projekto „Vaikų žemė“ iniciatoriumi Justinu, kuris pakvietė mane rubrikai #renkuosiskaityti (publikuojama bernardinai.lt) pasakoti apie labiausiai patinkančias vaikams ir jaunimui skirtas knygas (čia mano debiutas).  Justino ir jo kolegų tikslas – skatinti jaunus žmones atrasti knygas, o tėvus – jiems padėti ir būti kartu. Laikausi principo, kad tiek […]

DAUGIAU

Vėjas, parlekiantis į žalią namą. Apie Kenneth Grahame „Vėjas gluosniuose“

Kartais tenka padūsauti, kad ech, būtų man šita knyga pakliuvusi vaikystėje… Galėčiau palyginti, ką mačiau tada ir ką dabar, kai skaitau ją saviškiams. Bet yra dabar. Ir yra gerai. Taip dūsavau ir pirmą kartą skaitydama Kenneth Grahame „Vėjas gluosniuose“, kurią iliustravo Robert Ingpen. Ar ne nuostabu, kad škotų bankininkas Kenneth Grahame, poilsio minutėmis mintimis nuklydęs į vaikystės prisiminimus, […]

DAUGIAU

Kol lyja, žiūrėsiu animacinius filmus

Kai dar neturėjome vaikų, su vyru žiūrėdavome daug animacinių filmų ir į lentynas krovėme vaikiškas knygas. Net studijuodama, stengdavausi tarp rimtosios literatūros būtinai įterpti vaikiškos. Kodėl? Nes ji laiko dabarties akimirkoje, o emocijos – gyvos, spontaniškos, tikros (vos pajutus bjaurią didaktiką, infantilumą ir dirbtinumą, tokia knyga keliauja lauk). Vis nustembu, kad sutiktos pradinių klasių mokytojos ar darželių […]

DAUGIAU

Įsirpęs gerumas

Įbūti, įsėdėti, krapštytis avietyne, tūpčioti aplink ybiškes ir nusideginti rankas su čili – mano gražiausia svajonė. Bet iki jos einu diena po dienos ir vis negaliu pasiekti. Viena koja viena ranka, kita pusė gaudo į purvyną nutarusią prigulti mažulę. Manęs klausia, ar nenuobodu namuose „vienai su vaikučiais“… Pirma, niekad nebūnu viena, antra, to vienumo dažniausiai […]

DAUGIAU

Sodas – nuo nerimo ir tuštumos

„Žydi žaliuoja“ istorija prasidėjo juk visai neseniai. Ir staiga. Sodas apgaubė visą buvimą neprašytas, bet gelbėjantis. Nuo ko? Nuo kasdienybės nerimo ir tuštumos. Aš Tau pasakojau, kad viskas prasidėjo, kai su visais rykais ir kykais atkeliavome čia gyventi – į savo rausvą apšepusį namelį Meškos užausio dauboje, kur neužpučia vėjai ir saulė pasislepia truputį anksčiau, užleisdama […]

DAUGIAU

Findusas su Petsonu svečiuose

Prieš daug metų labai trumpai teko praktikuotis reklamos agentūroje. Vienas užsakovas su šeima viešėjo Švedijoje ir parsivežė knygą vaikams. Joje buvo nupieštas keistas seniokas ir labai linksmas katinas. Užsakovas norėjo, kad jo baldų kataloge būtų panaudotos katino iliustracijos ir klausė, ar įmanoma sutvarkyti „autorines“. Ką jam atsakė, aš negirdėjau, tik akimis rijau nepaprasto gražumo knygą. […]

DAUGIAU

Gerbiamas Fiodorai Michailovičiau, eikime prie ežero, a?

Kartais pasiseka ir tapti gyvojo vaidinimo dalimi. Net gauni mažutį vaidmenį visame tame. Šeimyniniai ar net gimininiai susibūrimai yra būtent tai – visi suvažiuojame iš savo gyvenimų ir kelias dienas apie juos pasakojamės: kuo sirgom, ką matėm, ką valgėm, kur buvom, ką pamėgom, ko nemėgstam… O kai pavargstam, apkalbinėjam kitus. O kai atsibosta, nutylam, nurimstam  ir tiesiog […]

DAUGIAU

Tylos – Monika piešia

Ar Tau būna, kad girdi savimi besigiriantį žmogų, o tuo metu ir džiaugiesi, kad jam sekasi, ir tuo pačiu būkštauji, nes suvoki, kaip viskas trapu? Monika Mitkutė yra iš tų, kuri garsiai nesigirs. Ji parodys. Ir jei esi akylas, pastebėsi, prisėsi ir tylėsi, nes… Monika piešia. Ir daro tai nuostabiai pasivadinusi Dream 2B a pencil. Man […]

DAUGIAU

Aš ne vienas: su manimi – puokiai

Vakar kalbėjau su gerąja Egle, kuri pati kaip iš samanų, miglų ir paukščių giesmių gimusi. Ji pasakė žodžius, kurių pati ilgai neradau: kad kai kurie iš mūsų gimsta truputėlį tokie, kad išorinio pasaulio grubumas skatina juos atsitraukti į savo vaizduotės pasaulį, į gamtą – kur dermė. Edgaras Valteris (Edgar Valter) rodo kelią į savo pelkynus. […]

DAUGIAU

Kai esu čia, niekas negresia

Vaikystėje dažnas esam patyręs, kad namuose ne viskas gerai, bet pakeisti nieko negali. Jauti aplinkinių emocijas ir mielai spruktum, bet… Kur? Aš atradau, kad galima nueiti į vaizduotės lankas. Kol nemokėjau skaityti, kurdavau jas sau – su žaislais arba stebėdama knygų iliustracijas. Nuolat kalbėdavau. O išmokusi skaityti išeidavau pas knygas. Ir jau nebebūtinai, kai namuose blogai. […]

DAUGIAU