Vasara su Elizabete ir jos vokišku sodu

Per vasarą perskaičiau keturias vaikams skirtas knygas, nes vakarais skaitau savo sūnui garsiai. O tos rimtosios knygos keliavo nuo spintos, po lova, iš palovio – ant palangės, tada kur nors į sodą, kol apsukusios ratą grįžo atgal į lentynas. Visos, išskyrus Elizabeth von Arnim „Elizabetė ir jos vokiškas sodas“ (vertė Loreta Gema Baltaduonienė, leidykla „Versus […]

Continue Reading

Detalių kupinas ir žaismingai raganiškas filmo pasaulis

Yra pasaulyje nepaprastų šviesulių, kurie, regis, gimė tam, kad skleistų džiaugsmą – ne tik linksniuodami tą žodį ar kartodami, ne – jie geba jį skleisti ir priminti kiekvienam, kad viskas labai paprasta, tik nereikia pasiduodi banalumui. Otfrydas Proisleris (Otfried Preußler) yra vienas iš mano vaikystės kumyrų, jo plonas lyg sąsiuviniai knygas „Mažasis vandenis“ ir „Raganiukė“ […]

Continue Reading

Viktorijos laikų gėlių sodas – lėtiems žiūriniams

„Viktorijos laikų gėlių sodas“ (The Victorian Flower Garden) – devintojo dešimtmečio žymus BBC dokumentinių filmų ciklas, pasakojantis apie vieną didžiausių britiškų sodų inspiratorių – karalienę Viktoriją ir to laikotarpio sodo inovacijas. Žiūrovui pristatoma, nuo ko prasidėjo sodų manija, augalų kolekcionavimas, noras kurti oranžerijas ir kita. Ciklo kūrėjai – Jennifer Davies ir Peter Thoday. Jennifer Davies […]

Continue Reading

Knygos apie GAMTĄ vaikams

Visai neseniai, dėl laimingo atsitiktinumo, aš susipažinau su projekto „Vaikų žemė“ iniciatoriumi Justinu, kuris pakvietė mane rubrikai #renkuosiskaityti (publikuojama bernardinai.lt) pasakoti apie labiausiai patinkančias vaikams ir jaunimui skirtas knygas (čia mano debiutas).  Justino ir jo kolegų tikslas – skatinti jaunus žmones atrasti knygas, o tėvus – jiems padėti ir būti kartu. Laikausi principo, kad tiek […]

Continue Reading

Vėjas, parlekiantis į žalią namą. Apie Kenneth Grahame „Vėjas gluosniuose“

Kartais tenka padūsauti, kad ech, būtų man šita knyga pakliuvusi vaikystėje… Galėčiau palyginti, ką mačiau tada ir ką dabar, kai skaitau ją saviškiams. Bet yra dabar. Ir yra gerai. Taip dūsavau ir pirmą kartą skaitydama Kenneth Grahame „Vėjas gluosniuose“, kurią iliustravo Robert Ingpen. Ar ne nuostabu, kad škotų bankininkas Kenneth Grahame, poilsio minutėmis mintimis nuklydęs į vaikystės prisiminimus, […]

Continue Reading

Kol lyja, žiūrėsiu animacinius filmus

Kai dar neturėjome vaikų, su vyru žiūrėdavome daug animacinių filmų ir į lentynas krovėme vaikiškas knygas. Net studijuodama, stengdavausi tarp rimtosios literatūros būtinai įterpti vaikiškos. Kodėl? Nes ji laiko dabarties akimirkoje, o emocijos – gyvos, spontaniškos, tikros (vos pajutus bjaurią didaktiką, infantilumą ir dirbtinumą, tokia knyga keliauja lauk). Vis nustembu, kad sutiktos pradinių klasių mokytojos ar darželių […]

Continue Reading

Įsirpęs gerumas

Įbūti, įsėdėti, krapštytis avietyne, tūpčioti aplink ybiškes ir nusideginti rankas su čili – mano gražiausia svajonė. Bet iki jos einu diena po dienos ir vis negaliu pasiekti. Viena koja viena ranka, kita pusė gaudo į purvyną nutarusią prigulti mažulę. Manęs klausia, ar nenuobodu namuose „vienai su vaikučiais“… Pirma, niekad nebūnu viena, antra, to vienumo dažniausiai […]

Continue Reading

Sodas – nuo nerimo ir tuštumos

„Žydi žaliuoja“ istorija prasidėjo juk visai neseniai. Ir staiga. Sodas apgaubė visą buvimą neprašytas, bet gelbėjantis. Nuo ko? Nuo kasdienybės nerimo ir tuštumos. Aš Tau pasakojau, kad viskas prasidėjo, kai su visais rykais ir kykais atkeliavome čia gyventi – į savo rausvą apšepusį namelį Meškos užausio dauboje, kur neužpučia vėjai ir saulė pasislepia truputį anksčiau, užleisdama […]

Continue Reading

Findusas su Petsonu svečiuose

Prieš daug metų labai trumpai teko praktikuotis reklamos agentūroje. Vienas užsakovas su šeima viešėjo Švedijoje ir parsivežė knygą vaikams. Joje buvo nupieštas keistas seniokas ir labai linksmas katinas. Užsakovas norėjo, kad jo baldų kataloge būtų panaudotos katino iliustracijos ir klausė, ar įmanoma sutvarkyti „autorines“. Ką jam atsakė, aš negirdėjau, tik akimis rijau nepaprasto gražumo knygą. […]

Continue Reading

Gerbiamas Fiodorai Michailovičiau, eikime prie ežero, a?

Kartais pasiseka ir tapti gyvojo vaidinimo dalimi. Net gauni mažutį vaidmenį visame tame. Šeimyniniai ar net gimininiai susibūrimai yra būtent tai – visi suvažiuojame iš savo gyvenimų ir kelias dienas apie juos pasakojamės: kuo sirgom, ką matėm, ką valgėm, kur buvom, ką pamėgom, ko nemėgstam… O kai pavargstam, apkalbinėjam kitus. O kai atsibosta, nutylam, nurimstam  ir tiesiog […]

Continue Reading