Nubąlam. Nežinia, ar ilgam

Žalias namas stovi dauboje, todėl jei vakar netoliese kaimyno katinas kaitinosi tysodamas saulutėje, pas mus šerkšnas nedingo visą dieną. Jau temo, kai neiškentusi išsitempiau pagalbininką į kiemą ir pradėjome lepiausius kruopščiai vystyti baltai. Taip ir liko pernakt stypsoti beveidžiai kauburiai. O šįryt viskas nubalo, nes pirmąkart tiek prisnigo. Dabar ir tie suvystytieji ne tokie juokingi. Tik nežinia, […]

DAUGIAU

Vėjas, parlekiantis į žalią namą. Apie Kenneth Grahame „Vėjas gluosniuose“

Kartais tenka padūsauti, kad ech, būtų man šita knyga pakliuvusi vaikystėje… Galėčiau palyginti, ką mačiau tada ir ką dabar, kai skaitau ją saviškiams. Bet yra dabar. Ir yra gerai. Taip dūsavau ir pirmą kartą skaitydama Kenneth Grahame „Vėjas gluosniuose“, kurią iliustravo Robert Ingpen. Ar ne nuostabu, kad škotų bankininkas Kenneth Grahame, poilsio minutėmis mintimis nuklydęs į vaikystės prisiminimus, […]

DAUGIAU

Didžiojo gėlyno evoliucija

Anądien sėdint ant laiptų ir stebint, kaip vienas po kito lengvai leidžiasi smulkučiai slyvos lapai, atėjo suvokimas, kad žalias buvimas manyje sustabdo stresą. Ar Tau taip pat? Esu greito būdo: sugalvojau – padariau, bet ne visad įmanoma taip. O būna, kad tenka veikti su nepataisomu lėtapėdžiu pašonėje (mano vyre, būk ramus, čia ne apie tave). […]

DAUGIAU

Kaip žalias buvimas manęs sulaukė

Atsimenu patį pirmą kartą, kai mes žiemą su mažu sūneliu glėbyje išėjome į mišką pasivaikščioti. Juokai vieni – maždaug 2 metų piktas apmuturiuotas mažulis visa gerkle rėkia, kad neis, atsisako, prieštarauja. O mudu su vyru velkam jį miško keliuku ir patys nežinom, kur nueisim. Tą popietę namie buvo taip blogai, karšta, negera, kad nutarėm pabėgti […]

DAUGIAU

Viskam pritilus išlendame mes

Kai sūnus dar buvo mažutis, mudu išeidavome net rudenį pareigingai kasdien bet kokiu oru pasivaikščioti. Tylu, tuščia aplink, sutikdavau tik vieną dėdę, kurio vardo lig šiol nežinau. Šis, panašu, anksti į pensiją išėjęs vyriškis vis ką nors veikdavo mažučiame savo sode. Na, labai mažučiame. Mudu pamatydavom vienas kitą ir pasisveikindavom abu užsikirtusiais balsais – taip […]

DAUGIAU

Dubuo, į kurį telpa viskas

Ar teko matyti puodynę, į kurią lengvai telpa balionėlis, ir ne bet koks, o žalias? Teko? Man taip pat. Ar pameni mano pasakojimą apie Rimą ir jo dubenis bei paveikslus? Tai štai, į juos taip pat viskas telpa. Aš žiūriu vasaros nuotraukas iš Rimo ir Astos sodybos, o šalia pūpso dubuo su rudeniniais obuoliais. Ir […]

DAUGIAU

Tai panašu į mišką

Seniai seniai dirbau knygyne, ir kai sekmadieniais visai nebūdavo, kas veikti, aš skaitydavau knygas apie sodą. Viena iš jų – tokia mažutėlė – buvo apie ūksmingą, pavėsių sodą. Tuo metu ne sodas buvo galvoj, bet idėja, kad jame gali būti atsižvelgiama į tai, kaip šliaužioja pavėsiai, man labai patiko. Mūsų žalias namas atsirado tik dabar, o per dešimtmetį […]

DAUGIAU

Kol lyja, žiūrėsiu animacinius filmus

Kai dar neturėjome vaikų, su vyru žiūrėdavome daug animacinių filmų ir į lentynas krovėme vaikiškas knygas. Net studijuodama, stengdavausi tarp rimtosios literatūros būtinai įterpti vaikiškos. Kodėl? Nes ji laiko dabarties akimirkoje, o emocijos – gyvos, spontaniškos, tikros (vos pajutus bjaurią didaktiką, infantilumą ir dirbtinumą, tokia knyga keliauja lauk). Vis nustembu, kad sutiktos pradinių klasių mokytojos ar darželių […]

DAUGIAU

Visa persmelkianti rugsėjo šviesa

Užsidedu mažąją ant pečių ir patraukiame siaurais sodų takeliais. Visur bruzda, klega, kopėčios atremtos į obelų viršūnes, kiemuose išrikiuotos obuolių dėžės ir maišai. Prie vartelių džiūsta moliūgų galvos ir svogūnų pynės. Tarsi paskubomis viskas renkama ir kraunama. Primena mažytę, sezoninę evakuaciją. Man smalsu apžiūrėti tuos kelionės laukiančius išvykstančius – įsirpusiais šonais, be galo švelniai nuskintus ir peržiem […]

DAUGIAU

Įsirpęs gerumas

Įbūti, įsėdėti, krapštytis avietyne, tūpčioti aplink ybiškes ir nusideginti rankas su čili – mano gražiausia svajonė. Bet iki jos einu diena po dienos ir vis negaliu pasiekti. Viena koja viena ranka, kita pusė gaudo į purvyną nutarusią prigulti mažulę. Manęs klausia, ar nenuobodu namuose „vienai su vaikučiais“… Pirma, niekad nebūnu viena, antra, to vienumo dažniausiai […]

DAUGIAU