Tinklaraštis apie sodą, augalus, knygas ir visą žalią buvimą.
Apie GARDEN STYLE konferenciją, vos nubudus. Rytas po konferencijos. Viduje stiprus įkvėpimas dabar pat važiuoti į medelyną ir įsigyti tai, ką per naktį susapnavau. Taip, visą naktį performavau savo kuklų kotedžo tipo gėlyną, pripildžiau jį gausiai smilginių augalų, pasodinau kelis struktūrą išlaikančius budlėjų krūmus, gausiai žemaūgių baltųjų levandų ir ežiuolių. Tas saldus ir be galo […]
Visai neseniai atradau tinklaraštį „Gėlėta smėliadėžė“. Pats netikėčiausias sutapimas – kad jo autorei Aistei žalias buvimas taip pat asocijuojasi su kampstymusi smėlio dėžėje – lyg malonus, ne įpareigojantis, bet atvirkščiai – vaizduotę išlaisvinantis žaidimas. Kiek mūsų, besikapstančių smėliadėžėse, a? Jei Tu dar nematei, labai siūlau paskaityti Aistės tekstą „Kodėl daržai naudingi protui“. Jame taip pat rasi […]
Švelnūs bruožai, žaismingos manieros ir trapi kūno struktūra – tiek spėjo pamatyti mano akys, kai aš praėjusią žiemą kaulelius šildžiausi su britų sodo laidų įrašais ir netikėtai radau Alys Fowler – lig tol man nepažintą daržininkę ir rašytoją. Alys galima pamatyti tokiose televizijos laidose kaip „Gardener’s World“ ir“British Garden Revival“. Tačiau tai, kas mane pakerėjo, […]
Rugpjūčio vidurys – pats gerumas ištesėti sau ir kitiems duotus pažadus: aplankyti ir sulaukti svečiuose, grąžinti ir priminti apie skolas. Šiemet mūsų didysis vaikas bus pirmokas. Namuose lengva pasiruošimo nuotaika: vis neramu, kaip jis užsisegs marškinių rankogalius, ar nepames kelnių, nes tikrai pamirš užsisegti diržą, ar parkeris nesulies knygų… Kai mudu kalbėjomės, apie visas svajones, […]
Rašydama šios dienos pavadinimą, pagalvojau, kad juk turėtų būti atvirkščiai – dideli ryškūs kvapą gniaužiantys… Bet „Žydi žaliuoja“ gyvena du milžinai – rūgtis prie tvenkinio ir arunkas vidur gėlyno. Pusiausvyra, kaip sakoma. O tarp jų – daug gražaus margo mažumėlio. Aš noriu Tau papasakoti apie tris šią vasarą širdį džiuginančius mažutėlius: nemofilija (ją esu minėjus), ratibida […]
Nenoriu nė girdėti dūsavimų. Tratata tūtū aš per radiją kalbu! Jokių atsidūsėjimų. Rudens dar nėra, dar tempiu gėlėtą staltiesę ant nosies (o ji pas mane oho kokia) ir nenoriu nė girdėti: „Šiemet vasaros nebuvo…“ Buvo, tik po 1-2 dienas – pasmaguriavimui. Saulėtą ankstyvą rytą, kol mano cypliai sirpia, aš šliaužioju po daržiuką – ėhė, didelę […]
Kaip nuostabu, kad yra žmonių, kurie sukuria didžiulius sodus ir parkus ne tik sau, bet ir visiems. Kai pirmą kartą nuvykome į Baltų mitologijos parką Sausdravuose, prieš tai buvome Japoniškame sode, esančiame visai netoliese. Ir tas kontrastas padėjo pajausti, koks artimas yra tas miške vingiuojantis parkas, koks jis gyvas, koks darnus. Žinoma, japoniškasis kuriamas viduryje laukų. Kaip […]
Šią vasarą žalumo su kaupu. Kaip gerai! Dėl žalio buvimo pastebiu sau naujus dalykus. Kai esu minioje, galiu iki soties stebėti žmones. Bet ne stebėtis, kraipant galvą, girdi, kaip šitaip ir taip galima. Ne, žmonės labai mieli, kai nori būti gražūs. O rūmų parke juo labiau. Tai pastebėjau Palangoje, grafų Tiškevičių rūmų rožyne. Prisipažinsiu, man net […]
Bijok nebijojęs, bambėk nebambėjęs, o kritulių bus tiek, kiek bus. Žinoma, lengva man kalbėt, kai pas mus smėlis ir visas sklypas – į pakalnę. Bėgo nubėgo subėgo susigėrė. Nė vaikams neliko ko pataškyti. Bet gerai, kad rado ką karutyje, apversto kibiro dugne, šuns iškastoje duobutėje, kastuvo linkyje. Tekšt tekšt! Šiandien nuo ryto oras kvepia skalbiniais, […]
Aš turiu slaptų svajonių, kurios beveik visos susijusios su tyla, augalais ir knygomis. Laikau jas ir neskubu įgyvendinti. Nes kai jos yra, tada ramu, saugu. Čia kaip gražios knygos – jos pasirodo, tada skubi įsigyti, bet neskubi perskaityti – pasilaikai, vis paglostai, pavartai, pauostai ir pasidedi. Ir žinai – laukia gera knyga, tikras skaitinys. Ir apie […]