Naminiai žalumėliai (apie kambarinius augalus)

Pirmasis mano pačios savarankiškai augintas augalas buvo kaktusas, gautas prieš 15 metų. Jo atžalas tebeauginu iki šiol. Pasirodė, kad vienas kaktusas – kažkaip nesolidu, todėl pradėjau iš visur tempti ir gelbėti įvairių rūšių kaktusus ir jiems giminiškus augalus. Ne kolekcija, tik noras visko po truputį. Su visu gėriu susikrausčiau į žalią namą, dar gavome žaliojo […]

DAUGIAU

Didžiojo gėlyno evoliucija

Anądien sėdint ant laiptų ir stebint, kaip vienas po kito lengvai leidžiasi smulkučiai slyvos lapai, atėjo suvokimas, kad žalias buvimas manyje sustabdo stresą. Ar Tau taip pat? Esu greito būdo: sugalvojau – padariau, bet ne visad įmanoma taip. O būna, kad tenka veikti su nepataisomu lėtapėdžiu pašonėje (mano vyre, būk ramus, čia ne apie tave). […]

DAUGIAU

Kaip žalias buvimas manęs sulaukė

Atsimenu patį pirmą kartą, kai mes žiemą su mažu sūneliu glėbyje išėjome į mišką pasivaikščioti. Juokai vieni – maždaug 2 metų piktas apmuturiuotas mažulis visa gerkle rėkia, kad neis, atsisako, prieštarauja. O mudu su vyru velkam jį miško keliuku ir patys nežinom, kur nueisim. Tą popietę namie buvo taip blogai, karšta, negera, kad nutarėm pabėgti […]

DAUGIAU

Viskam pritilus išlendame mes

Kai sūnus dar buvo mažutis, mudu išeidavome net rudenį pareigingai kasdien bet kokiu oru pasivaikščioti. Tylu, tuščia aplink, sutikdavau tik vieną dėdę, kurio vardo lig šiol nežinau. Šis, panašu, anksti į pensiją išėjęs vyriškis vis ką nors veikdavo mažučiame savo sode. Na, labai mažučiame. Mudu pamatydavom vienas kitą ir pasisveikindavom abu užsikirtusiais balsais – taip […]

DAUGIAU

Tai panašu į mišką

Seniai seniai dirbau knygyne, ir kai sekmadieniais visai nebūdavo, kas veikti, aš skaitydavau knygas apie sodą. Viena iš jų – tokia mažutėlė – buvo apie ūksmingą, pavėsių sodą. Tuo metu ne sodas buvo galvoj, bet idėja, kad jame gali būti atsižvelgiama į tai, kaip šliaužioja pavėsiai, man labai patiko. Mūsų žalias namas atsirado tik dabar, o per dešimtmetį […]

DAUGIAU

Kažkur nuėjo

Vakar namų terasoje buvo rankomis persiūnamas švarkas, ant pakabų preciziškai kabinami visi rytui reikalingi drabužiai, gėlės miegojo tamsiausiame kampe… Šiandien visi anksčiau išritinti ir koše pavalgydinti… Esu iš tų, kurie kalėdines dovanas pradeda ruošti spalį, kai lauke pats gerumas rinkti gamtinę medžiagą. Viską darau tyliai ir slapta, nes taip diktuoja pelėniškas būdas. Todėl labai stengiausi […]

DAUGIAU

Mes lietaus visai nebijom, ne ne ne…

Bijok nebijojęs, bambėk nebambėjęs, o kritulių bus tiek, kiek bus. Žinoma, lengva man kalbėt, kai pas mus smėlis ir visas sklypas – į pakalnę. Bėgo nubėgo subėgo susigėrė. Nė vaikams neliko ko pataškyti. Bet gerai, kad rado ką karutyje, apversto kibiro dugne, šuns iškastoje duobutėje, kastuvo linkyje. Tekšt tekšt! Šiandien nuo ryto oras kvepia skalbiniais, […]

DAUGIAU

Saulėgrįža ir svarstyklės

Šiandien – birželio 21 d. – saulėgrįža, kai saulė pakimba aukščiausiai. Apšviečia visus pašalius, apkandžioja pavėsių augalų kraščiukus, atsiunčia lietų su ledais pietums, o paskui kybo kaitindama viską aplink.  Vidurvasaris ir nėra ko skųstis. Gal dėl to šiandien taip norisi viską pasverti tolygiai – savo ketinimus ir galimybes, pasiekimus ir lūkesčius. Tarsi būtų įmanoma. Dar […]

DAUGIAU

Sodas – nuo nerimo ir tuštumos

„Žydi žaliuoja“ istorija prasidėjo juk visai neseniai. Ir staiga. Sodas apgaubė visą buvimą neprašytas, bet gelbėjantis. Nuo ko? Nuo kasdienybės nerimo ir tuštumos. Aš Tau pasakojau, kad viskas prasidėjo, kai su visais rykais ir kykais atkeliavome čia gyventi – į savo rausvą apšepusį namelį Meškos užausio dauboje, kur neužpučia vėjai ir saulė pasislepia truputį anksčiau, užleisdama […]

DAUGIAU

Žydi žaliuoja ropščiasi į vasarą

Kieme striksi varniukai, ant laidų – strazdžiukai, šarkos erzina šunį, o slyvoje tyliai peri keršuliai, kėkštas stebi situaciją nuo obels viršūnės. Gatvele pirmyn atgal prabėga vaikai. Viskas žaliuoja ir žydi po truputį. Jau seniai Tau rodžiau savo namus. Čia reikėjo laiko. Kai ką jau baigėme, kai ko vis dar niekaip ne. Šiemet turiu naują, didelę, plačią […]

DAUGIAU