Angelina ir Gėlių upė Musninkėliuose

Šiam tekstui sukanka lygiai metai, kai grįžusi iš Angelinos jį parašiau ir nusiunčiau redakcijai.  Nerandu žodžių apsakyti, kaip džiaugiuosi pažintimi su Angelina, nusprendusia su šeima įgyvendinti svajonę – įkurti savo „Gėlių upę“. Tai įkvepia siekti savosios, kad ir mažutės. Žalia svajonė, užgimusi žvarbią žiemą Musninkėlių kaime (Širvintų r.), laukų apsuptoje sodyboje su šeima jaukiai ir spalvingai […]

DAUGIAU

Didžioji vasaros kelionė (2 dalis)

Man patinka vėju kvepiantys vaikų plaukai, šalti rytai, kai reikia apsimauti kojines ir išsitraukti megztinį, kai šunys, pakilę iš šiltų guolių, tingiai rąžosi prie durų uosdami vidun sklindančią vėsą ir delsia lįsti laukan. Tik dėl šios su trenksmais atskriejusios vėsos aš sėdau baigti pasakojimo apie vasaros kelionę į Daniją, į „Lego“ karalystę. Pameni, sakiau čia, kad […]

DAUGIAU

Didžioji vasaros kelionė (1 dalis)

Augdama daviau sau pažadą niekada nežadėti savo vaikams to, ką lengvai pamiršiu ar negalėsiu išpildyti. Pažadas, kada nors visiems kartu skristi lėktuvu į kitą šalį, didžiajam vaikui buvo duotas prieš metus. Nors, regis, toks elementarus, bet prireikė laiko įgyvendinti. Kol kiti keliavo aplink pasaulį, mes vis ką nors rentėme, kasėme. Prisipažinsiu, naktimis, knebinėdama kokį nors […]

DAUGIAU

Amžinas šviesos žaidimas

Su vaikais esu gimusi gegužės pabaigoje. Tiek žalumo aplink, kad viso nesugerti. Čia prieš lietų kyla didžiuliai debesų kalnynai ir čia pat už jų – akinamai ryškios šviesos properšos. Mūsų dauba ošia nuo ją supančių aukštų medžių, todėl gyvenimas primena lizdą. Čia daug paukščių, mažai žmonių.   Rododendras ‘Cunninghams White’ Ir per dienas, dirbdama namuose, aš […]

DAUGIAU

Švaros mėnuo. Pradėkim nuo vidaus.

Esu labai tvarkinga, gal ne tiek išoriškai, kiek viduje. Jei kada ateisi į mano namus ir rasi ten gyvačių tuntą ar 100 voverių, vadinasi, galvoj lygiai tokia pat knibždėlynė. Man patinka daiktai vietoje, vaikai švariais skruostukais, iššukuoti šuniukai. Susikuitus leidžiama būti tik augalams ir paukščiams, nes ne aš juos, o jie mane augina. Štai dygsta […]

DAUGIAU

Jau kvepia sodais

Šįryt pasitiko baltumas. Kiek užmatai – pusnių pusnys. O ant palangės pražydo didžiulis balto amarilio žiedas. Aš jo dvejus metus laukiau, per tą laiką ir užmiršti spėjau, koks jis baltutėlis. O tada iki Žemaitijos nukeliavęs mano „Sodo spalvos“ žurnalo egzempliorius per pusnis parpėdino ten, kur jam ir vieta. Štai stovim abu po lesyklomis ir šypsomės […]

DAUGIAU

Metas busti, net jei nemiegota

Ačiū Tau, jei per šį mano tylėjimą žvilgtelėdavai, galbūt ką naujo surezgiau ŽYDI ŽALIUOJA. Rezgiau galvoje, paskui pabodo ir paleidau vėjams nešti. Kaip toj dainoj: „Kalėdas sutikom gerai“. Iš tiesų gerai ir pakraščiais, kaip sakė vyras. Pakraščiais, nes labiau kaip stebėtojai negu dalyviai – be skubos, jaudulio. Materija jau senokai nėra prioritetinė, be to, mes kasdien važiavome […]

DAUGIAU

Kaip sėklos didumo rūpestis nugriauna dramblį

Metams artėjant į pabaigą, turėjau vidinį išbandymą ir galimybę stebėti, kaip sėklos didumo sopuliukas gali ant šono nugriauti tiek laiko lipdytą vidinę ramybę. Toks geras išbandymas ir proga suprasti, kad didžiulė kaip dramblys ramybė iš tikrųjų tėra tik miglos debesis. Kitaip kaip tokia bluselė galėtų viską nugriauti. Dar gavau suprasti, kad daržo planas, žalias buvimas, ilgai […]

DAUGIAU

Nubąlam. Nežinia, ar ilgam

Žalias namas stovi dauboje, todėl jei vakar netoliese kaimyno katinas kaitinosi tysodamas saulutėje, pas mus šerkšnas nedingo visą dieną. Jau temo, kai neiškentusi išsitempiau pagalbininką į kiemą ir pradėjome lepiausius kruopščiai vystyti baltai. Taip ir liko pernakt stypsoti beveidžiai kauburiai. O šįryt viskas nubalo, nes pirmąkart tiek prisnigo. Dabar ir tie suvystytieji ne tokie juokingi. Tik nežinia, […]

DAUGIAU

Vėjas, parlekiantis į žalią namą. Apie Kenneth Grahame „Vėjas gluosniuose“

Kartais tenka padūsauti, kad ech, būtų man šita knyga pakliuvusi vaikystėje… Galėčiau palyginti, ką mačiau tada ir ką dabar, kai skaitau ją saviškiams. Bet yra dabar. Ir yra gerai. Taip dūsavau ir pirmą kartą skaitydama Kenneth Grahame „Vėjas gluosniuose“, kurią iliustravo Robert Ingpen. Ar ne nuostabu, kad škotų bankininkas Kenneth Grahame, poilsio minutėmis mintimis nuklydęs į vaikystės prisiminimus, […]

DAUGIAU