Tinklaraštis apie sodą, augalus, knygas ir visą žalią buvimą.
Tai vienas tų rytų, kai kojos pačios atveda pamatyti, kaip kasryt sode žaidžia šviesa. Kaip ir sakiau, darže struktūrą sudaryti nėra sunku ir įvairovė čia – pateisinama. Pamatysi, mano cottage gėlynai kol kas panašėja į derlingas palaukes, kur viskas gaubia, gožia. Ir augalų čia gerokai per daug primalta. Bet… Aplink mūsų kiemą pabirę ryškiaspalviai sodo […]
Yra pasaulyje nepaprastų šviesulių, kurie, regis, gimė tam, kad skleistų džiaugsmą – ne tik linksniuodami tą žodį ar kartodami, ne – jie geba jį skleisti ir priminti kiekvienam, kad viskas labai paprasta, tik nereikia pasiduodi banalumui. Otfrydas Proisleris (Otfried Preußler) yra vienas iš mano vaikystės kumyrų, jo plonas lyg sąsiuviniai knygas „Mažasis vandenis“ ir „Raganiukė“ […]
Peržiem šildžiausi keliais saldžiai šviesiais vaizdeliais, praktiškai nuolat sirgau arba ką nors slaugiau sergantį namuose. Bet DABAR viskas lai būna kitaip. Po daugelio savaičių aš vėl mėgaujuosi darbingais pusdieniais tyliuose namuose, tik retkarčiais išleisdama pasibėgioti šunis. Ant palangės jau sudygo pomidorai ir šantros, kelios dėžutės gėlių sėklų stratifikuojamos šaldytuve. Paparčius ir palmes patraukiau toliau nuo […]
„Viktorijos laikų gėlių sodas“ (The Victorian Flower Garden) – devintojo dešimtmečio žymus BBC dokumentinių filmų ciklas, pasakojantis apie vieną didžiausių britiškų sodų inspiratorių – karalienę Viktoriją ir to laikotarpio sodo inovacijas. Žiūrovui pristatoma, nuo ko prasidėjo sodų manija, augalų kolekcionavimas, noras kurti oranžerijas ir kita. Ciklo kūrėjai – Jennifer Davies ir Peter Thoday. Jennifer Davies […]
Praėjusiais metais rašiau apie kambarinius augalus – Naminiai žalumėliai – visi tada minėti augalai puikiai tebegyvuoja. Tačiau praėjusį rudenį, prieš šalnas, iš lauko parnešus visus augalus, susidūriau su kasmetine problema – kur dėti visus gerokai ūgtelėjusius augintinius. Ypač liūdino bendrajame mūsų kambaryje talpiai sustatyti kaktusų vazonai – tai nebuvo panašu į jokią Instagram idilę. Todėl […]
Šiemet, kaip toje dainoje, Kalėdas sutikom namie. Naujuosius irgi. Vaikai po tris dienas paeiliui smarkiai karščiavo, paskui ilgai kosėjo. Prieš šventes išvalytuose ir išpuoštuose namuose įsibuvome patys – iki valiai. O dovanas visiems išsiuntėme paštu. Naktimis, būdraudami prie vaikų, su vyru peržiūrėjome visas „Hario Poterio“ filmų dalis ir pagaliau įsigijome visas knygas. Kalėdų Senelis atnešė […]
Prieš gimstant vaikams visad buvau „sušala“ (vyro naudojamas žodis), todėl net mažiausias šaltis stingdydavo iki skausmo. Nematydavau jokio grožio šarmotame miške nei smagumo traškinant apledėjusį sniegą. Kažkas pasikeitė fiziologiškai, ir šaltis nebėra baisus, be to, atsiradus vaikams ir šunims, švilpti į mišką – vienas malonumas. Dabar rašau, o pro langą matau šarmotą sodą. Pačiame jo […]
Pastaruoju metu vis regiu tą pačią pasikartojančią gyvybės medžio struktūrą: nugeltusiuose augaluose, belapiuose medžiuose, žmoguje. Žvilgsnis į jų viršūnes ramina. Diemedis – vienas mylimiausių augalų. Matydama vien jo nuotrauką, atsimenu kvapą. Su niekuo nesumaišomą. Bambukaitis, lūkuriuojantis antros žiemos. Po truputį vėl bandau sutelkti dėmesį į vidinę tylą, stebėti išorinius pokšėjimus ir traškesius. Bet kokie bandymai […]
Šiandien, vos nubudusi, pažadėjau sau, kad rasiu laiko nukėblinti iki daržo. Tiesą pasakius, apie daržą nuolat dėlioju istorijas galvoje, bet vis nerandu laiko jų papasakoti. Dalinuosi daržo vaizdais, kurių daugumai šiandien lygiai trys savaitės. Štai taip. Man artimas santykis į žalią gyvybę, kai neskubi, mėgaujiesi, krapštinėjiesi ir tvarkaisi po truputį. Darbai ir vaikai mėgsta pakoreguoti […]
Namuose ilgai sirgta. Taip ilgai, kad vaikas jau galvojo pabėgimo planą. Man namai yra ta vieta, kur galiu būti amžiais, geriausiai viena. Taip būna retai, pastaruoju metu – ypač, nes beveik visą rugsėjį kuris nors sirgome. Iš pradžių bandžiau ignoruoti kintantį ritmą, naktimis vytis darbus, atstatinėti tvarką… Kol pati susirgau taip, jog tris dienas tiesiog […]