Tinklaraštis apie sodą, augalus, knygas ir visą žalią buvimą.
Dauguma mano atsiminimų susiję su kvapais. Nuostabu, kaip atmintyje su tuo pačiu kvapu susiejami, regis, visiškai skirtingi atsiminimai. Šio žalio sprogimo aš tykiai laukiau, vis įtikinėdama, kad nėra ko čia per anksti džiūgauti, juk bet kurį rytą nubudusi galiu rasti sniegą – taip yra buvę jau tiek kartų. Bet, kol save tildžiau, TAKŠT ir įvyko. […]
Esu labai tvarkinga, gal ne tiek išoriškai, kiek viduje. Jei kada ateisi į mano namus ir rasi ten gyvačių tuntą ar 100 voverių, vadinasi, galvoj lygiai tokia pat knibždėlynė. Man patinka daiktai vietoje, vaikai švariais skruostukais, iššukuoti šuniukai. Susikuitus leidžiama būti tik augalams ir paukščiams, nes ne aš juos, o jie mane augina. Štai dygsta […]
Šiandien ypatinga diena – daugybe milijonų priežasčių. Man tai – Mokytojos gimimo diena, žemės pabudimo diena. Ir kaip tik šiandien patyriau, kad to gyvumo – nesukontroliuoti. Galima bandyti (o esu atkakli), bet niekaip nepavyks. Namuose kas savaitę atsiranda daigyklų ir vazonų. Ir tai, ko peržiem baiminausi, tampa tikrove – visuose tuose vazonėliuose bundančią gyvybę bet kurią […]
Nuostabi žiema. Dabar, kai naktimis kanda -25 laipsnių šaltis, dienomis ant palangių į šviesą stiebiasi pirmieji daigai. Kovą esu numačiusi pasėti dar daug visko, o kol kas stebiu išpikiuotas pelargonijas. Šiemet pasėjau darželinių pelargonijų ‘Gama Salmon F1’ (Pelargonium x hortorum). Sudygo visut visos. Išpikiuotos labai sparčiai auga. Žiedai turėtų būti sodrios oranžinės-lašišinės spalvos. Ar bus, pamatysim. […]
Pirmasis mano pačios savarankiškai augintas augalas buvo kaktusas, gautas prieš 15 metų. Jo atžalas tebeauginu iki šiol. Pasirodė, kad vienas kaktusas – kažkaip nesolidu, todėl pradėjau iš visur tempti ir gelbėti įvairių rūšių kaktusus ir jiems giminiškus augalus. Ne kolekcija, tik noras visko po truputį. Su visu gėriu susikrausčiau į žalią namą, dar gavome žaliojo […]
Metams artėjant į pabaigą, turėjau vidinį išbandymą ir galimybę stebėti, kaip sėklos didumo sopuliukas gali ant šono nugriauti tiek laiko lipdytą vidinę ramybę. Toks geras išbandymas ir proga suprasti, kad didžiulė kaip dramblys ramybė iš tikrųjų tėra tik miglos debesis. Kitaip kaip tokia bluselė galėtų viską nugriauti. Dar gavau suprasti, kad daržo planas, žalias buvimas, ilgai […]
Žalias namas stovi dauboje, todėl jei vakar netoliese kaimyno katinas kaitinosi tysodamas saulutėje, pas mus šerkšnas nedingo visą dieną. Jau temo, kai neiškentusi išsitempiau pagalbininką į kiemą ir pradėjome lepiausius kruopščiai vystyti baltai. Taip ir liko pernakt stypsoti beveidžiai kauburiai. O šįryt viskas nubalo, nes pirmąkart tiek prisnigo. Dabar ir tie suvystytieji ne tokie juokingi. Tik nežinia, […]
Anądien sėdint ant laiptų ir stebint, kaip vienas po kito lengvai leidžiasi smulkučiai slyvos lapai, atėjo suvokimas, kad žalias buvimas manyje sustabdo stresą. Ar Tau taip pat? Esu greito būdo: sugalvojau – padariau, bet ne visad įmanoma taip. O būna, kad tenka veikti su nepataisomu lėtapėdžiu pašonėje (mano vyre, būk ramus, čia ne apie tave). […]
Seniai seniai dirbau knygyne, ir kai sekmadieniais visai nebūdavo, kas veikti, aš skaitydavau knygas apie sodą. Viena iš jų – tokia mažutėlė – buvo apie ūksmingą, pavėsių sodą. Tuo metu ne sodas buvo galvoj, bet idėja, kad jame gali būti atsižvelgiama į tai, kaip šliaužioja pavėsiai, man labai patiko. Mūsų žalias namas atsirado tik dabar, o per dešimtmetį […]
Užsidedu mažąją ant pečių ir patraukiame siaurais sodų takeliais. Visur bruzda, klega, kopėčios atremtos į obelų viršūnes, kiemuose išrikiuotos obuolių dėžės ir maišai. Prie vartelių džiūsta moliūgų galvos ir svogūnų pynės. Tarsi paskubomis viskas renkama ir kraunama. Primena mažytę, sezoninę evakuaciją. Man smalsu apžiūrėti tuos kelionės laukiančius išvykstančius – įsirpusiais šonais, be galo švelniai nuskintus ir peržiem […]