Tinklaraštis apie sodą, augalus, knygas ir visą žalią buvimą.
Kol mano šeima paipaliojasi po netikėtai visus ištikusio roto viruso, o prieš akis – savaitė karantino namuose visiems kartu, aš ramiai galiu reziumuoti 2018 m. vasarą. Keldama nuotraukas į kompiuterį negaliu nesijuokti: atminties kortelė pilna vaikų, šunų ir, žinoma, augalų. O vasaros būta tikrai nuostabios – kaip vaikystėje. KELIONĖS Pirmiausiai, žinoma, didžioji šeimos kelionė į Daniją […]
Artėjant žalumos kismui, manyje taip pat pradeda vykti pasiruošimas. Kadangi nemėgstu verstis per galvą, šeimą (ypač jaunimą) pradedu ruošti rudeniui jau dabar. Galvoje vienas po kito dedu pliusiukus, kas jau padaryta. Taip ant tvorų pakimba išplauti kilimai, išvalomi visi langai, įskaitant mažiausius, saulė atneša skalbinių kvapą, suskamba stiklainiai ir verda uogienės. Kol tuščiame namų kambaryje […]
Šiam tekstui sukanka lygiai metai, kai grįžusi iš Angelinos jį parašiau ir nusiunčiau redakcijai. Nerandu žodžių apsakyti, kaip džiaugiuosi pažintimi su Angelina, nusprendusia su šeima įgyvendinti svajonę – įkurti savo „Gėlių upę“. Tai įkvepia siekti savosios, kad ir mažutės. Žalia svajonė, užgimusi žvarbią žiemą Musninkėlių kaime (Širvintų r.), laukų apsuptoje sodyboje su šeima jaukiai ir spalvingai […]
Niekada dar taip nesidžiaugiau spontaniškumu gėlynuose kaip šiemet. Aš nemėgstu kurti planų ir strategijų, brėžinių. Taip, esu greičiau iš tų, kurie spontaniškai pasišokinėdami čia pat ką nors sugalvoja ir padaro. Kasmet pasėjusi ar įsigijusi naujų, prieš tai neaugintų augalų, aš tik trumpai pagalvoju, kur šiems labiausiai patiktų, ir viskas. Todėl labai gera išjungus visus vidinius […]
Augdama daviau sau pažadą niekada nežadėti savo vaikams to, ką lengvai pamiršiu ar negalėsiu išpildyti. Pažadas, kada nors visiems kartu skristi lėktuvu į kitą šalį, didžiajam vaikui buvo duotas prieš metus. Nors, regis, toks elementarus, bet prireikė laiko įgyvendinti. Kol kiti keliavo aplink pasaulį, mes vis ką nors rentėme, kasėme. Prisipažinsiu, naktimis, knebinėdama kokį nors […]
Pastaruoju metu savęs vis klausiu, kodėl anksčiau nepastebėjau tokio gražaus šviesos žaidimo. Žinau, daug apie jį pastaruoju metu kalbu, bet tai vienas gražiausių dalykų, kuriuo norisi dalintis. Pradėjau tykoti šviesos, sukančios ratu aplink sodą, ir stebėti, kaip keičiasi augalų spalvos, kaip žiedai krypsta šviesos link. Galiu valandų valandas stebėti, kaip laistyklės lašai leidžiasi ant augalų […]
Su vaikais esu gimusi gegužės pabaigoje. Tiek žalumo aplink, kad viso nesugerti. Čia prieš lietų kyla didžiuliai debesų kalnynai ir čia pat už jų – akinamai ryškios šviesos properšos. Mūsų dauba ošia nuo ją supančių aukštų medžių, todėl gyvenimas primena lizdą. Čia daug paukščių, mažai žmonių. Rododendras ‘Cunninghams White’ Ir per dienas, dirbdama namuose, aš […]
Kai pradėjau rašyti čia, žinojau, kad nelaužysiu liežuvio lotyniškais augalų vardais. Lygiai taip pat, kaip recenzuodama knygas pamirštu net pagrindinių veikėjų vardus, todėl juos dažniausiai užsirašau pieštuku priešlapyje. Jei galiu nelaikyti galvoje, o šiuo atveju, galiu, tai būtinai taip ir padarau. „Žydi žaliuoja“ yra mano priešlapis, kuriame užsirašau tai, ką tikrai pamirščiau. Šių metų pavasaris atnešė […]
Dauguma mano atsiminimų susiję su kvapais. Nuostabu, kaip atmintyje su tuo pačiu kvapu susiejami, regis, visiškai skirtingi atsiminimai. Šio žalio sprogimo aš tykiai laukiau, vis įtikinėdama, kad nėra ko čia per anksti džiūgauti, juk bet kurį rytą nubudusi galiu rasti sniegą – taip yra buvę jau tiek kartų. Bet, kol save tildžiau, TAKŠT ir įvyko. […]
Esu labai tvarkinga, gal ne tiek išoriškai, kiek viduje. Jei kada ateisi į mano namus ir rasi ten gyvačių tuntą ar 100 voverių, vadinasi, galvoj lygiai tokia pat knibždėlynė. Man patinka daiktai vietoje, vaikai švariais skruostukais, iššukuoti šuniukai. Susikuitus leidžiama būti tik augalams ir paukščiams, nes ne aš juos, o jie mane augina. Štai dygsta […]