Tinklaraštis apie sodą, augalus, knygas ir visą žalią buvimą.
Vaikštinėdama kolektyvinių sodų gatvelėmis stebiu dieną naktį laistomų ir vis tiek išdegusių vejų plotelius. Prieš kelis dešimtmečius visur, kur tik akys užmato, juk buvo daržiukai. Maniškis tebėra, tiksliau, mes jį sutvėrėme iš naujo taip, kad būtų patogus ir draugiškas gamtai: pakeltos lysvės, mulčiavimas ir kitos paprastos gudrybės. Šiemet įsigijome elementarų įrankį, be kurio kažkodėl tiek […]
Man patinka vėju kvepiantys vaikų plaukai, šalti rytai, kai reikia apsimauti kojines ir išsitraukti megztinį, kai šunys, pakilę iš šiltų guolių, tingiai rąžosi prie durų uosdami vidun sklindančią vėsą ir delsia lįsti laukan. Tik dėl šios su trenksmais atskriejusios vėsos aš sėdau baigti pasakojimo apie vasaros kelionę į Daniją, į „Lego“ karalystę. Pameni, sakiau čia, kad […]
Augdama daviau sau pažadą niekada nežadėti savo vaikams to, ką lengvai pamiršiu ar negalėsiu išpildyti. Pažadas, kada nors visiems kartu skristi lėktuvu į kitą šalį, didžiajam vaikui buvo duotas prieš metus. Nors, regis, toks elementarus, bet prireikė laiko įgyvendinti. Kol kiti keliavo aplink pasaulį, mes vis ką nors rentėme, kasėme. Prisipažinsiu, naktimis, knebinėdama kokį nors […]
Pastaruoju metu savęs vis klausiu, kodėl anksčiau nepastebėjau tokio gražaus šviesos žaidimo. Žinau, daug apie jį pastaruoju metu kalbu, bet tai vienas gražiausių dalykų, kuriuo norisi dalintis. Pradėjau tykoti šviesos, sukančios ratu aplink sodą, ir stebėti, kaip keičiasi augalų spalvos, kaip žiedai krypsta šviesos link. Galiu valandų valandas stebėti, kaip laistyklės lašai leidžiasi ant augalų […]
Visai neseniai, dėl laimingo atsitiktinumo, aš susipažinau su projekto „Vaikų žemė“ iniciatoriumi Justinu, kuris pakvietė mane rubrikai #renkuosiskaityti (publikuojama bernardinai.lt) pasakoti apie labiausiai patinkančias vaikams ir jaunimui skirtas knygas (čia mano debiutas). Justino ir jo kolegų tikslas – skatinti jaunus žmones atrasti knygas, o tėvus – jiems padėti ir būti kartu. Laikausi principo, kad tiek […]
Su vaikais esu gimusi gegužės pabaigoje. Tiek žalumo aplink, kad viso nesugerti. Čia prieš lietų kyla didžiuliai debesų kalnynai ir čia pat už jų – akinamai ryškios šviesos properšos. Mūsų dauba ošia nuo ją supančių aukštų medžių, todėl gyvenimas primena lizdą. Čia daug paukščių, mažai žmonių. Rododendras ‘Cunninghams White’ Ir per dienas, dirbdama namuose, aš […]
Kai pradėjau rašyti čia, žinojau, kad nelaužysiu liežuvio lotyniškais augalų vardais. Lygiai taip pat, kaip recenzuodama knygas pamirštu net pagrindinių veikėjų vardus, todėl juos dažniausiai užsirašau pieštuku priešlapyje. Jei galiu nelaikyti galvoje, o šiuo atveju, galiu, tai būtinai taip ir padarau. „Žydi žaliuoja“ yra mano priešlapis, kuriame užsirašau tai, ką tikrai pamirščiau. Šių metų pavasaris atnešė […]
Dauguma mano atsiminimų susiję su kvapais. Nuostabu, kaip atmintyje su tuo pačiu kvapu susiejami, regis, visiškai skirtingi atsiminimai. Šio žalio sprogimo aš tykiai laukiau, vis įtikinėdama, kad nėra ko čia per anksti džiūgauti, juk bet kurį rytą nubudusi galiu rasti sniegą – taip yra buvę jau tiek kartų. Bet, kol save tildžiau, TAKŠT ir įvyko. […]
Esu labai tvarkinga, gal ne tiek išoriškai, kiek viduje. Jei kada ateisi į mano namus ir rasi ten gyvačių tuntą ar 100 voverių, vadinasi, galvoj lygiai tokia pat knibždėlynė. Man patinka daiktai vietoje, vaikai švariais skruostukais, iššukuoti šuniukai. Susikuitus leidžiama būti tik augalams ir paukščiams, nes ne aš juos, o jie mane augina. Štai dygsta […]
Šiandien ypatinga diena – daugybe milijonų priežasčių. Man tai – Mokytojos gimimo diena, žemės pabudimo diena. Ir kaip tik šiandien patyriau, kad to gyvumo – nesukontroliuoti. Galima bandyti (o esu atkakli), bet niekaip nepavyks. Namuose kas savaitę atsiranda daigyklų ir vazonų. Ir tai, ko peržiem baiminausi, tampa tikrove – visuose tuose vazonėliuose bundančią gyvybę bet kurią […]