Tinklaraštis apie sodą, augalus, knygas ir visą žalią buvimą.
Pirmieji – tai daigai, kurie šiemet buvo pasodinti vasario 10 d. ir kovo 3 d. Dar kelios savaitės ir tada į daigyklas sutūps visos kitos sėklos. O kol kas apie šių metų bandymus. Pirmiausiai – aitriosios paprikos „Koral“, kurias tikiuosi išauginti vazonuose visą vasarą. Kol kas jos dar tik stiebiasi. Tupi kartoniniuose puodeliuose, nes paskui […]
Didžiojoje saloje daugybei sodininkų mėgėjų šis vakaras labai ypatingas. Po žiemos atostogų į BBC2 eterį grįžta „Gardener’s World“ laida. Sės jie languotais marškiniukais pasipuošę su arbatos puodeliu drebančioj rankytėj prie televizoriaus ir žiūrės žiūrės, kol… Užsnūs. Ta gražia proga noriu papasakoti jums apie Monty Don’ą – pagrindinį laidos vedėją, vieną didžiausių mano kumyrų ir įkvėpėjų. […]
Mindžikuoju ties ta neregima linija, kai ryt nubusiu jau kovą. Man patinka tas vaikiškas žaidimas su kalendoriumi, nors ir žinau, kad žemei tie suskirtymai nė motais. Lauke +11. Zylės zylės zylės. Kėkštai tikrina paskutines slėptuves. Kovų būrys, nusileidęs kieme, išgąsdino mūsų šunį. Soduose girdisi pjūklai. Sėdžiu patenkinta kaip Pūkis – mūsų obelys jau nugenėtos, nubalintos. […]
Pirmą daržą pasodinome 2010 m. Tai buvo ilgokai nedirbta žemė, joje augo įvairios žolės. Kadangi pas mus priesmėlis, tai buvo toks natūralistinis šiaušalas. Atėjo senelis su arkliuku, viską suarė, mėšliuku patręšė. „Taip reikia“, – sako. Paskui mano mama viską į lysves sukasė. „Taip reikia“, – sako. Tais metais viskas augo žaliavo. Kitais metais – prasčiau. […]
Mano sode gėlių buvo, kai pirmą kartą pas jį atvažiavome. Buvo gauromečių (arba ožrožių), dobilų, šiurpinių gvazdikų, melsvių… Tada man visi augalai gėlyne buvo +- gėlės. Tik su savais pavadinimais. Kai sūnui buvo maždaug 2 metukai ir lauke gerai siautė žiema, aš supratau, kad gėlių darželis turėtų ir galėtų būti nebūtinai kaip XIX a., baltais akmenėliais […]
Vaikystėje dažnas esam patyręs, kad namuose ne viskas gerai, bet pakeisti nieko negali. Jauti aplinkinių emocijas ir mielai spruktum, bet… Kur? Aš atradau, kad galima nueiti į vaizduotės lankas. Kol nemokėjau skaityti, kurdavau jas sau – su žaislais arba stebėdama knygų iliustracijas. Nuolat kalbėdavau. O išmokusi skaityti išeidavau pas knygas. Ir jau nebebūtinai, kai namuose blogai. […]
Po 4 metų namelis atrodė maždaug taip. Didžiavausi! Ir nematėm tų rausvų apsilaupiusių dažų. Turėjom pievas ir hamaką po obelia (iš jo fotografuota), mūsų vaikis lakstė jau keturmetis su dar tokiais pat dviem kaimynų vaikais. Draugai padėdavo susiruošti malkas. Uogauji, šienauji, guli ir skaitai. Ir didžiuojiesi. O dabar matai ir galvoji: ėhė, ne kažką, bent […]
Mokėjau sodinti sėklytes iš pakelio. Ir tiek. O teko kiemas ir dar 6 arai, kur potencialiai galėjo būti daržas. Akys mato, o galva tyli – nuo ko pradėti. Dabar žinau, kad pradėti reikia tiesiog nuo krašto. Taip ir tada padarėme. Tiesa, naujakurys visad maksimalistas – kol vienur išrauna, kitur atželia. Mes nebuvom išimtis. Kai sodinau […]
TAI turi pradžią. Ji tokia, kad prieš 10 metų mudu su vyru nutarėme, kad čia vasarosime. Bet vasarojimui vis tiek reikėjo tokių patogumų kaip WC ir pan. Taip viskas prasidėjo. Nuostabiausia, kad, kai myli, nematai tikrovės. Nematai ir nebijai. O ko gi bijoti? Planas yra, noro yra, pasitikėjimo… Rasim. Taip ir pradėjome savo namą Aguonų g. […]