Tinklaraštis apie sodą, augalus, knygas ir visą žalią buvimą.
Per vasarą perskaičiau keturias vaikams skirtas knygas, nes vakarais skaitau savo sūnui garsiai. O tos rimtosios knygos keliavo nuo spintos, po lova, iš palovio – ant palangės, tada kur nors į sodą, kol apsukusios ratą grįžo atgal į lentynas. Visos, išskyrus Elizabeth von Arnim „Elizabetė ir jos vokiškas sodas“ (vertė Loreta Gema Baltaduonienė, leidykla „Versus […]
Tai vienas tų rytų, kai kojos pačios atveda pamatyti, kaip kasryt sode žaidžia šviesa. Kaip ir sakiau, darže struktūrą sudaryti nėra sunku ir įvairovė čia – pateisinama. Pamatysi, mano cottage gėlynai kol kas panašėja į derlingas palaukes, kur viskas gaubia, gožia. Ir augalų čia gerokai per daug primalta. Bet… Aplink mūsų kiemą pabirę ryškiaspalviai sodo […]
Šiemet, kaip toje dainoje, Kalėdas sutikom namie. Naujuosius irgi. Vaikai po tris dienas paeiliui smarkiai karščiavo, paskui ilgai kosėjo. Prieš šventes išvalytuose ir išpuoštuose namuose įsibuvome patys – iki valiai. O dovanas visiems išsiuntėme paštu. Naktimis, būdraudami prie vaikų, su vyru peržiūrėjome visas „Hario Poterio“ filmų dalis ir pagaliau įsigijome visas knygas. Kalėdų Senelis atnešė […]
Prieš gimstant vaikams visad buvau „sušala“ (vyro naudojamas žodis), todėl net mažiausias šaltis stingdydavo iki skausmo. Nematydavau jokio grožio šarmotame miške nei smagumo traškinant apledėjusį sniegą. Kažkas pasikeitė fiziologiškai, ir šaltis nebėra baisus, be to, atsiradus vaikams ir šunims, švilpti į mišką – vienas malonumas. Dabar rašau, o pro langą matau šarmotą sodą. Pačiame jo […]
Šiandien, vos nubudusi, pažadėjau sau, kad rasiu laiko nukėblinti iki daržo. Tiesą pasakius, apie daržą nuolat dėlioju istorijas galvoje, bet vis nerandu laiko jų papasakoti. Dalinuosi daržo vaizdais, kurių daugumai šiandien lygiai trys savaitės. Štai taip. Man artimas santykis į žalią gyvybę, kai neskubi, mėgaujiesi, krapštinėjiesi ir tvarkaisi po truputį. Darbai ir vaikai mėgsta pakoreguoti […]
Kol mano šeima paipaliojasi po netikėtai visus ištikusio roto viruso, o prieš akis – savaitė karantino namuose visiems kartu, aš ramiai galiu reziumuoti 2018 m. vasarą. Keldama nuotraukas į kompiuterį negaliu nesijuokti: atminties kortelė pilna vaikų, šunų ir, žinoma, augalų. O vasaros būta tikrai nuostabios – kaip vaikystėje. KELIONĖS Pirmiausiai, žinoma, didžioji šeimos kelionė į Daniją […]
Artėjant žalumos kismui, manyje taip pat pradeda vykti pasiruošimas. Kadangi nemėgstu verstis per galvą, šeimą (ypač jaunimą) pradedu ruošti rudeniui jau dabar. Galvoje vienas po kito dedu pliusiukus, kas jau padaryta. Taip ant tvorų pakimba išplauti kilimai, išvalomi visi langai, įskaitant mažiausius, saulė atneša skalbinių kvapą, suskamba stiklainiai ir verda uogienės. Kol tuščiame namų kambaryje […]
Vaikštinėdama kolektyvinių sodų gatvelėmis stebiu dieną naktį laistomų ir vis tiek išdegusių vejų plotelius. Prieš kelis dešimtmečius visur, kur tik akys užmato, juk buvo daržiukai. Maniškis tebėra, tiksliau, mes jį sutvėrėme iš naujo taip, kad būtų patogus ir draugiškas gamtai: pakeltos lysvės, mulčiavimas ir kitos paprastos gudrybės. Šiemet įsigijome elementarų įrankį, be kurio kažkodėl tiek […]
Su vaikais esu gimusi gegužės pabaigoje. Tiek žalumo aplink, kad viso nesugerti. Čia prieš lietų kyla didžiuliai debesų kalnynai ir čia pat už jų – akinamai ryškios šviesos properšos. Mūsų dauba ošia nuo ją supančių aukštų medžių, todėl gyvenimas primena lizdą. Čia daug paukščių, mažai žmonių. Rododendras ‘Cunninghams White’ Ir per dienas, dirbdama namuose, aš […]
Kai pradėjau rašyti čia, žinojau, kad nelaužysiu liežuvio lotyniškais augalų vardais. Lygiai taip pat, kaip recenzuodama knygas pamirštu net pagrindinių veikėjų vardus, todėl juos dažniausiai užsirašau pieštuku priešlapyje. Jei galiu nelaikyti galvoje, o šiuo atveju, galiu, tai būtinai taip ir padarau. „Žydi žaliuoja“ yra mano priešlapis, kuriame užsirašau tai, ką tikrai pamirščiau. Šių metų pavasaris atnešė […]