Tinklaraštis apie sodą, augalus, knygas ir visą žalią buvimą.
Peržiem šildžiausi keliais saldžiai šviesiais vaizdeliais, praktiškai nuolat sirgau arba ką nors slaugiau sergantį namuose. Bet DABAR viskas lai būna kitaip. Po daugelio savaičių aš vėl mėgaujuosi darbingais pusdieniais tyliuose namuose, tik retkarčiais išleisdama pasibėgioti šunis. Ant palangės jau sudygo pomidorai ir šantros, kelios dėžutės gėlių sėklų stratifikuojamos šaldytuve. Paparčius ir palmes patraukiau toliau nuo […]
Kaip įdomu stebėti, kaip kartą metuose vyksta didysis pasiruošimas: visi skuba viską baigti (neįmanoma, bet o gal), pasiruošimą vieni atidėlioja, kiti imasi iš anksčiau, tretiems kaip kasmet viskas nugriūna arba nusivožia jie patys. Ketvirti pradeda mokyti, kad nepamirštume to, nepasiduotume anam: paaukoti, nepirkti, neteršti… Tegul. Toks gražus knibždėlynas, ir pamažu judame nuo vienų prie kitų. […]
Pastaruoju metu vis regiu tą pačią pasikartojančią gyvybės medžio struktūrą: nugeltusiuose augaluose, belapiuose medžiuose, žmoguje. Žvilgsnis į jų viršūnes ramina. Diemedis – vienas mylimiausių augalų. Matydama vien jo nuotrauką, atsimenu kvapą. Su niekuo nesumaišomą. Bambukaitis, lūkuriuojantis antros žiemos. Po truputį vėl bandau sutelkti dėmesį į vidinę tylą, stebėti išorinius pokšėjimus ir traškesius. Bet kokie bandymai […]
Kol mano šeima paipaliojasi po netikėtai visus ištikusio roto viruso, o prieš akis – savaitė karantino namuose visiems kartu, aš ramiai galiu reziumuoti 2018 m. vasarą. Keldama nuotraukas į kompiuterį negaliu nesijuokti: atminties kortelė pilna vaikų, šunų ir, žinoma, augalų. O vasaros būta tikrai nuostabios – kaip vaikystėje. KELIONĖS Pirmiausiai, žinoma, didžioji šeimos kelionė į Daniją […]
Artėjant žalumos kismui, manyje taip pat pradeda vykti pasiruošimas. Kadangi nemėgstu verstis per galvą, šeimą (ypač jaunimą) pradedu ruošti rudeniui jau dabar. Galvoje vienas po kito dedu pliusiukus, kas jau padaryta. Taip ant tvorų pakimba išplauti kilimai, išvalomi visi langai, įskaitant mažiausius, saulė atneša skalbinių kvapą, suskamba stiklainiai ir verda uogienės. Kol tuščiame namų kambaryje […]
Šiam tekstui sukanka lygiai metai, kai grįžusi iš Angelinos jį parašiau ir nusiunčiau redakcijai. Nerandu žodžių apsakyti, kaip džiaugiuosi pažintimi su Angelina, nusprendusia su šeima įgyvendinti svajonę – įkurti savo „Gėlių upę“. Tai įkvepia siekti savosios, kad ir mažutės. Žalia svajonė, užgimusi žvarbią žiemą Musninkėlių kaime (Širvintų r.), laukų apsuptoje sodyboje su šeima jaukiai ir spalvingai […]
Man patinka vėju kvepiantys vaikų plaukai, šalti rytai, kai reikia apsimauti kojines ir išsitraukti megztinį, kai šunys, pakilę iš šiltų guolių, tingiai rąžosi prie durų uosdami vidun sklindančią vėsą ir delsia lįsti laukan. Tik dėl šios su trenksmais atskriejusios vėsos aš sėdau baigti pasakojimo apie vasaros kelionę į Daniją, į „Lego“ karalystę. Pameni, sakiau čia, kad […]
Augdama daviau sau pažadą niekada nežadėti savo vaikams to, ką lengvai pamiršiu ar negalėsiu išpildyti. Pažadas, kada nors visiems kartu skristi lėktuvu į kitą šalį, didžiajam vaikui buvo duotas prieš metus. Nors, regis, toks elementarus, bet prireikė laiko įgyvendinti. Kol kiti keliavo aplink pasaulį, mes vis ką nors rentėme, kasėme. Prisipažinsiu, naktimis, knebinėdama kokį nors […]
Su vaikais esu gimusi gegužės pabaigoje. Tiek žalumo aplink, kad viso nesugerti. Čia prieš lietų kyla didžiuliai debesų kalnynai ir čia pat už jų – akinamai ryškios šviesos properšos. Mūsų dauba ošia nuo ją supančių aukštų medžių, todėl gyvenimas primena lizdą. Čia daug paukščių, mažai žmonių. Rododendras ‘Cunninghams White’ Ir per dienas, dirbdama namuose, aš […]
Esu labai tvarkinga, gal ne tiek išoriškai, kiek viduje. Jei kada ateisi į mano namus ir rasi ten gyvačių tuntą ar 100 voverių, vadinasi, galvoj lygiai tokia pat knibždėlynė. Man patinka daiktai vietoje, vaikai švariais skruostukais, iššukuoti šuniukai. Susikuitus leidžiama būti tik augalams ir paukščiams, nes ne aš juos, o jie mane augina. Štai dygsta […]