Mindžikuoju ties ta neregima linija, kai ryt nubusiu jau kovą. Man patinka tas vaikiškas žaidimas su kalendoriumi, nors ir žinau, kad žemei tie suskirtymai nė motais. Lauke +11. Zylės zylės zylės. Kėkštai tikrina paskutines slėptuves. Kovų būrys, nusileidęs kieme, išgąsdino mūsų šunį. Soduose girdisi pjūklai. Sėdžiu patenkinta kaip Pūkis – mūsų obelys jau nugenėtos, nubalintos.
Užvakar po ilgo laiko apkeliavau parduotuves, kur galima įsigyti vazoninių augalų. Kai ką išgelbėjau. Retoje parduotuvėje, ypač gausiai lankomoje, augalai dabar atrodo ir jaučiasi gerai. Iškarpyti, išskabyti, dažnai perlaistyti.
Skyrelis ala „Išgelbėk mane“ pilnas negyvėlių. Bet pas mus ant palangės susikraustė lauras. Sakysiu, Lauras, kad jis geriau pasijaustų ir stybtelėtų. Man patinka medingi augalai. Nors jiems ir ne visada pas mus. Tarkim, mirtos du kartus nepavyko išsaugoti (gal gali ką patarti?).
Jau pasodinau šiųmečius daigyklų pionierius – čili ir heliotropus. Netrukus susirikiuos ir daugiau. Šiemet esu jiems paruošusi naują, plačią, net 50 cm palangę į rytų pusę. Anksčiau visi rikiuodavosi miegamajame ant iš palėpės atnešto stalo. Sapnai kvepėdavo žeme. Nubundi, apžiūri, apipurški ir gali pradėti dieną.
Tegul viskas prasideda!