Mokėjau sodinti sėklytes iš pakelio. Ir tiek. O teko kiemas ir dar 6 arai, kur potencialiai galėjo būti daržas. Akys mato, o galva tyli – nuo ko pradėti. Dabar žinau, kad pradėti reikia tiesiog nuo krašto. Taip ir tada padarėme. Tiesa, naujakurys visad maksimalistas – kol vienur išrauna, kitur atželia. Mes nebuvom išimtis.
Kai sodinau pirmą gėlyną, uošvelis tik kraipė galvą, bet jis supratingas – tylėjo. Ir ačiū jam. Dar ir dabar atsimenu tą jausmą: „Nuo ko pradėti?!“
Štai toks natūralistinis visiškai natūralus apželdinimas. Užduotis paversti daržu atėjo besikrapštant tik beveik po 4 metų. Siaubas? Ne, tiesiog reikėjo prisijaukinti.
Pirmasis daržas buvo sukastas, suplanuotas ir pasodintas mamos. Aš laukiausi. Ir krypavau aplink. Žemė buvo derlinga, gerai įmirkusi, nes tais metais labai pakilo gruntiniai vandenys ir mūsų pieva-daržas buvo beveik pelkė.
