Kieme striksi varniukai, ant laidų – strazdžiukai, šarkos erzina šunį, o slyvoje tyliai peri keršuliai, kėkštas stebi situaciją nuo obels viršūnės. Gatvele pirmyn atgal prabėga vaikai. Viskas žaliuoja ir žydi po truputį.
Jau seniai Tau rodžiau savo namus. Čia reikėjo laiko. Kai ką jau baigėme, kai ko vis dar niekaip ne.
Šiemet turiu naują, didelę, plačią ir labai žalią terasą. Todėl visi kaktusai bei kiti iškeliavo į lauką ir sėdi čia patenkinti. Terasa žvelgia į vakarus, todėl saulė jų nekaitina. Turėklus puošiu baltų gėlių kompozicijomis. Tamsiame fone jos gražiai išryškėja. Pasodinta dar neseniai, todėl augalai kiek išsigandę, tikiuosi, netrukus jie susidraugaus. Laukiu ir didžiųjų lelijų žydėjimo (kaip ir iš kur jos čia).
Apsodinome neišvaizdų patvorį nuo kaimynų. Kadangi jie pasistatė terasą, patvoryje – šešėlis. Bet nieko tokio, surinkome augalus, kuriems jis labai patinka. Taip pat jis susijungia su palei visą kitą patvorį nusidriekusiu gėlynu ir baltuoju rožynu. Todėl visiems, kurie atvyksta ir pradeda: „Nu bet ir užgriozdino jums…“, nuraminu, nes medinė terasa daug geriau už statybinį laužą, kuris ten anksčiau buvo. Ko gi jiems veltui nerimauti?
Vakar visą dieną makalavausi aplink savo daržą. Ten nereikia nieko veikti bet vis knieti kaip tai meškai už viršūnėlių timptelėti. Gražiai iš daigų prigijo kaliaropės ir saldieji kukurūzai, taip pat sparčiai auga visi pupiniai. Kurkliai elgiasi draugiškai ir paragauja tik po truputį visko. Šiltnamyje, kur kvepia pomidorais, įsidrąsina prieskoniniai augalai (sodinu juos tik loveliuose, nes tik čia jų nenugražia ir neišknisa). Nuo gatvelės šilnamį saugo žilvičių tvora. Žinau, šiaušalas, bet kaip tokį dabar nugenėti. Aš dar pakikensiu, į jį žiūrėdama, o tada pavyzdingai sutvarkysiu.
Kol kas aplink daugybė žalumos su rausvos ir baltos spalvos lopinėliais, bet jau greit greit. Tikiu, pas Tave viskas taip pat nesnaudžia. Pažvelgiu pro langą – žydi žaliuoja ir taip stipriai vasara.