Pirmas šį sezoną apsilankymas medelyne įvykdytas. Peržiem rinkau augalų sąrašą – tų, kurie pavasarį turėtų rasti vietas ir įsikurti. Juolab, kad kieme gavau tuščios vietos, kur „kas nors galėtų augti“. Užuomina suprasta. Žinoma, norai ne visad sutampa su turimomis sąlygomis. Ieškoma kompromiso… Ir labai pasiseka, jei viską ar bent didžiąją dalį randi vienoje vietoje ir nereikia bildėti duobėtais kaimų keliukais iki atokiai įsikūrusių medelynų. Nors tai, žinoma, savaip žavu.
Atvažiavome į Juragius kaip tik tądien, kai laukuose maišelius gainiojo vėjas. Darbuotojai iš šiltnamių ir sandėlio lauk nešė atspariausius augalus ir rikiavo, o vėjas čia pat vertė viską ant šono.
Kad mūsų nenuneštų kaip tų maišelių, pasiūlė nutūpti šiltnamyje, kur jau budinėjo kai kurios daugiametės. Žinoma, alūnės nuspalvino visą tą dar kuklų vazonėlių paradą.
Labai neskubėjome iš ten išeiti. Ypač, kad augalai buvo užsakyti, bet nebuvo surinkti. Tad tetutė važinėjo iš vieno medelyno kampo į kitą, o mes ganėme akis. Neatsispyrėme, kelis žiužius išsirinkome papildomai (gudru uždaryti pirkėjus šiltnamyje ilgam laikui). Nuotraukos darytos kaip slapta kamera.
Taigi „žiužiai“, kurių negalėjome palikti – šilokas ir kelios šilropės. Taip pat namo atkeliavo:
