Apie GARDEN STYLE konferenciją, vos nubudus.
Rytas po konferencijos. Viduje stiprus įkvėpimas dabar pat važiuoti į medelyną ir įsigyti tai, ką per naktį susapnavau. Taip, visą naktį performavau savo kuklų kotedžo tipo gėlyną, pripildžiau jį gausiai smilginių augalų, pasodinau kelis struktūrą išlaikančius budlėjų krūmus, gausiai žemaūgių baltųjų levandų ir ežiuolių.
Tas saldus ir be galo stiprus įkvėpimas buvo vakarykštė GARDEN STYLE konferencija, organizuota Linos ir jos „Geltonas karutis“. Tikiu, prisidėjo ne vienas. Labai noriu Tau papasakoti, ką matė kol kas dar incognito cimpinėjantis „Žydi žaliuoja“.
Į „Litexpo“ parodų rūmus aš keliauju per didžiuosius knygų atlaidus – Vilniaus knygų mugę. O šįkart 3 salė buvo jauki, daili, rami žalio buvimo oazė. Lina vaikščiojo pasipuošusi ilga suknele, manau, rodydama, kad tai – konferencija, o ne gėlių kermošius. Bet, regis, visos dalyvės tai nujautė ir pačios buvo labai elegantiškos. Sodriai kvepėjo kava. Labai džiaugiausi, kad atvažiavau ne viena, o su savo žalio buvimo neatskiriama dalimi – vyru. Jis domėjosi įvairiais parodoje pristatomais namų ūkiui gerinti skirtais dalykais, ir taip pamačiau dar daugiau. Geriausia tai, kad tų prisistatančiųjų buvo nedaug. Konferencija nevirto turgeliu.
Apie „Žydi žaliuoja“ didžiuosius įkvėpėjus (ir lai tik neįsiskaudina tie, kurių nepaminėsiu: visi dalyviai – nuostabūs ir puikūs, bet akys mano dvi, širdis – viena). Pirmasis pranešėjas Edvinas Misiukevičius pristatė natūralistinio želdyno ABC, t. y. pagrindinius augalus, kuriuos pats yra išbandęs. Jo šiltas, gyvas pasakojimas buvo nuostabi ir labai gerai struktūruota pradžia. Toliau – ilgai lauktas svečias Noel Kingsbury. Spėju, jo paskaita buvo naudingiausia tiems, kurie dirba apželdinimo srityje, nes Noel dalinosi patirtimi, kaip naudojantis skirtingomis strategijomis (pavadinkime taip) apželdinti viešąsias erdves, iškėlė jų trūkumus ir privalumus. Girdėdamos daug kiek sausokos informacijos mano smegenys uždainavo: „Lialialia!“ Bet štai mano žmogus klausėsi begal susidomėjęs. Nuostabu. Bet nemanyk, kad buvo neįdomu, netiesa. Mums buvo parodytas kampelis užkulisių, taip pat tokių želdynų progresas ir regresas, viskas pagrįsta stebėjimais ir asmenine patirtimi.
Latvį Ansis Birznieks jau esu atradusi seniau, savo struktūra jis – tikras architektas, matantis visą panoramą, ilgalaikę perspektyvą, kalba labai konstruktyviai ir įtikinančiai. Labai charizmatiškas kalbėtojas. Jis parodė, kad čia pat, Latvijoje, Ansis su savo „spartietiška“ komanda įgyvendina didelio masto ir biudžeto projektus. Pribloškia mastas – 4-5 ha sodybos, kuriose itin gausu želdinių. „Žydi žaliuoja“ – mažų erdvių pelė, bet pamatyti milžinus – kad ir iš tolo – buvo labai įdomu.
Ir, žinoma, paskutinis įkvėpėjas – nuostabusis dr. Janis Rukšanis. Iš kūno kalbos mačiau, kad net kraštiečiui Ansiui šis solidaus amžiaus gyvybingas ir be galo sąmojingas selekcininkas buvo atradimas. Gerbiamas Janis rodė nuotraukas iš savo ekspedicinių kelionių, pasakojo, kaip jam pavyko daug kartų netikėtai atrasti naujas svogūninių gėlių veisles, kaip joms būdavo spontaniškai parenkami vardai. Nuo mažumės šį vyrą traukė visa, kas turi svogūnėlius. Greitosiomis jis parodė mums savo tyrinėjimų kupiną gyvenimą – labai žaismingai, dinamiškai. Taip švelniai kalbėjo apie savo kolegas ir šeimą. Susižvalgėme su vyru ir abu tyliai ištarėme: „Hemulis…“ Tiesa, prieš mus ant scenos buvo Hemulis – pats geriausias jo įsikūnijimas.
Iš parodos metu prisistačiusiųjų man labiausiai įsiminė: „Kambarinės gėlės“, iš kurių namo grįžome su Biophytum sensitivum.
Dar atradome ne taip toli nuo mūsų esantį nuostabų sodininkystės ūkį „Margsodis“. Taip pat entuziazmu tryško „Žolynų namai“.
Iš tolo apžiūrėjau „Žydi žaliuoja“ įkvėpėjas ir ačiū joms: Rasa Laurinavičienė, Auksė Dobilienė, Sigita Petrunina. Greitosiomis sušnekome su vietoje nenustygstančia Angelina iš „Gėlių upė“.
Nors namo sparčiai ginė vis stiprėjantis ir galvą veržiantis skausmas (sugrįžo, nelemtasis), bet nubudus ryte širdyje tebeplasnojo įkvėpimas. „Žydi žaliuoja“ dar pasikapstys šiemet! O pagalbininkų kaip tik reikia Rasai Laurinavičienei, tad nepraleisk progos, jei esi šalia.
Komentarų: 1
O, koks atradimas šį rytą 🙂 Ačiū už paminėjimą!