Žydi žaliuoja gyvena lėtasis laikas ir ilgieji skaitiniai!

Anąnakt galvojau apie „Žydi žaliuoja“ – kaip jis atsirado, kaip pamažu įgijo formą, kaip jis auga. „Žydi žaliuoja“ ypatingas tuo, kad:

  • čia teka lėtasis laikas
  • čia randi ilguosius skaitinius
  • čia nėra gražios išorinės manęs, bet esu visu spalvotu vidum
  • čia gamta tokia, kokią ją matau – sodriai žalia, smulkiažiedė ir kvepianti, o dideli ryškūs žiedynai tebūnie atogrąžoms.

Kaip ir dera, skaitau Tove Jansson „Vasaros knygą“ (vertė G. Bauraitė, leidykla „Vaga“, 2012). Kaskart joje išryškėja vis kas kita. Tarkim, aš buvau pamiršusi, kaip dažniausiai man būna, kad pagrindinės veikėjos vardas – Sofija. Tai maža mergaičiutė, kuri kartu su tėvu ir senele vasarą leidžia tokioje saloje. Čia jų samanos, raistai, liūnai, bangos, vaiduoklių miškas. Tove rašo taip, kad įkvepi ir panyri. 

Tu turbūt pamiršai, kad pavasarį aš sėjau nemofilijas (lot. Nemophila). Tai žemaūgės vienmetės gėlytės. Jos dygo lėtai ir tokios mažulytės. Vėliau, kai pro langus saulė švietė ilgiau, tie maži trapūs daigeliai tarsi nubudo ir vos betilpo daigykloje. Nemofilijų labai gražūs lapeliai. Ir žiedai. Aš vis sustoju prie jų – toks mažas trapus ir kartu toks be galo gražus augalas. Ji padeda pažinti žmones. Tuoj pasakysiu kodėl.

Kadangi mano gėlyne daug visko, nes viduje tebėra stiprus noras išbandyti, atrasti, stebėti, kaip auga, kas patinka, kada žydi, augalų čia yra pačių įvairiausių. Vieni pastebi didžiuosius (arunką, baltašaknes, didžiąsias lelijas), kiti ryškiąsias (flioksus, nakvišas, piliarožes, rožes, saulainius, gaisrenas), o tretieji pritūpia, nutyla ir klausia beveik pašnibdžom: „Kas čia?“ Ir tai būna nemofilijos.

Taip pat sėjau baltas ir persikines rusmenes. Šiemet jos nežydės, greitosiomis neradau joms tinkamos vietos, kad galėtų augti, o didžiosios kaimynės jų negožtų. Taigi praplėčiau gėlyną, išpurenau ir susodinau visus šių metų naujokėlius: pūkenį, rūtenes, rasakilas ir kitus.

Mano žmogus stebėjo mane tūpinėjančią ir sako: „Nieko nebus, saulės nėra, nieko nesimatys.“ Žinau. Bet Tu juk matai? Čia „Žydi žaliuoja“ toks, koks šiandien.

Ačiū, kad atėjai.

Dar paskaitykite čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.