Žalias sprogimas

Dauguma mano atsiminimų susiję su kvapais. Nuostabu, kaip atmintyje su tuo pačiu kvapu susiejami, regis, visiškai skirtingi atsiminimai. Šio žalio sprogimo aš tykiai laukiau, vis įtikinėdama, kad nėra ko čia per anksti džiūgauti, juk bet kurį rytą nubudusi galiu rasti sniegą – taip yra buvę jau tiek kartų. Bet, kol save tildžiau, TAKŠT ir įvyko.

  

Ir staiga namai vėl padidėjo – atsivėrė žali kambariai. Didysis šuo išsikasė pakrūmėje duobę ir joje apsigyveno. Mažasis šuo įsitaisė aukščiau – ant terasos laiptelių, ir tingiai drybso saulutėje. Vaikai tabalai aplink, kol netikėtai išgąsdina visokiais prasidedančių ligų simptomais, ir lygiai taip pat netikėtai patys pasveiksta.

O vakarais baloje vyksta laivų regata. Tiesa, tai turėjo būti tik vieno rankomis gaminto laivo pasirodymas, bet po mažo mūšio buvo leista dalyvauti ir tam ryškiajam. Tiesa, baloje perėti susiruošusioms gulbėms ta regata nepatinka ir jos nepraleidžia progos atplaukti pasipiktinti. Bet bala didelė, tad tilpsime.

Vos prieš kelias dienas mūsų dauboje pražydo šalpusniai. Vadinasi, šyla sparčiai.

Nežinau, kur Tu esi ir ką uodi, bet mane liūliuoja šviežias žalumas, salsvas pernykštės žolės ir šylančio balos vandens kvapas. Šviesos pilnos akys, o užsimerkusi matau pikiuojamus daigus. Ar sakiau, kad šiemet niekur neskubu? Jau žinau, kad mažo žmogaus pietų miegas yra tokio ilgumo, kokio yra, ir neverta urgzti. Namai pilni skirtingų daigų – kas dar tik bunda, kas nebetelpa vazonėliuose, kas kabinasi po persodinimo. Saldžiosios paprikos, lakišiai ir lapkotiniai salierai daigyklose jau iškeliavo į šiltnamį. Paskutinė lig šiol laisva vieta – plačioji šunų palangė, jau užimta agurkų, moliūgų, plaušenių, kukurūzų, patisonų ir cukinijų daigais. Ne ilgam. Tuoj bus dar vienas didelis TAKŠT.

 

Dar paskaitykite čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.