Vasara su Elizabete ir jos vokišku sodu

Per vasarą perskaičiau keturias vaikams skirtas knygas, nes vakarais skaitau savo sūnui garsiai. O tos rimtosios knygos keliavo nuo spintos, po lova, iš palovio – ant palangės, tada kur nors į sodą, kol apsukusios ratą grįžo atgal į lentynas. Visos, išskyrus Elizabeth von Arnim „Elizabetė ir jos vokiškas sodas“ (vertė Loreta Gema Baltaduonienė, leidykla „Versus Aureus“,  2008 m.).

Kadais, per išpardavimą, išgelbėta knygelė suteikė to paprasto ir pasiilgto skaitymo malonumo – kai nereikia garsiai skaityti, keičiant balsus, žymėtis pastabų recenzijai ir pan. Knygoje kalbama pirmuoju asmeniu apie nuosavo sodo kūrimą, bandymus komponuoti ir auginti gėles, svajones ir nesėkmes. Kartu su knygos veikėja atokiame sode prabėga nuostabūs keturi metų laikai. Viskas, regis, paprasta, lengva ir gyva.

 Šios vasaros terasa

Kadangi esu slapukė, tad veikti vienai, kur nors pasislėpus nuo akių, man – didis malonumas. Turėdama šeimą mokausi tos vienumos nepamesti ir visad nešiotis dalelę savy. Tyla, gyvas sodas, švarūs augintiniai, tvarkingi namai – kartais tam pasiekti prireikia net kelių dienų.

Ne taip seniai išleidau savo šeimą savaitgaliui prie ežero, o pati 3 dienas ruošiausi rudeniui – sutvarkiau spintas, išrūšiavau viską ir išvaliau namuose, tada perėjau sodą, gėlynus bei daržą. Po to, žinoma, teko dėmesio visiems augintiniams ir kambariniams augalams. Ir tik tada sėdau sutvarkyti kelių nutęstų darbų, susijusių su kitų tekstais. Veikdama nuo ryto iki tamsos jaučiau vidun sugrįžtančią pilnatvę ir tvarką.

Galbūt kam pasirodys kvaila ar nederama „užkrauti vyrui vaikus ant sprando“ visam savaitgaliui, bet turiu laimės gyventi su išmintingu vyru: jie galėjo žaisti, maudytis ar vaikščioti miškais. Žodžiu, užsiėmėm kiekvienas tuo, kuo norėjom.

Sode –  vis dar vasara. Geriu ją tylomis. Stebiu, kaip kintanti šviesa atskleidžia struktūras ir spalvas. Ne viskas užaugo taip, kaip planuota, bet… Tokia iliuzija.

 

Dar paskaitykite čia

2 komentarai

  1. Laba diena. Taip man užsireikė tos knygos… 🙂 Lietuviškai niekur neradau, tai dukra atsiuntė iš Italijos. 🙂 Tai dabar man žiemos užduotis – perskaityt. Bus ką veikt…nes italų kalboje nesu stipri, bet kaip nors 🙂

Komentuoti: Dalia Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.