Rudeniniame darže

Šiandien, vos nubudusi, pažadėjau sau, kad rasiu laiko nukėblinti iki daržo. Tiesą pasakius, apie daržą nuolat dėlioju istorijas galvoje, bet vis nerandu laiko jų papasakoti. Dalinuosi daržo vaizdais, kurių daugumai šiandien lygiai trys savaitės. Štai taip.

Man artimas santykis į žalią gyvybę, kai neskubi, mėgaujiesi, krapštinėjiesi ir tvarkaisi po truputį. Darbai ir vaikai mėgsta pakoreguoti tai, ir tada tamsoje su žibintuvėliu lekiu susirinkti paskutinių lysvėje likusių moliūgų, nes, girdi, šalna artinasi. Galbūt ir artinosi, bet praslinko. Dar nė vienos rimtesnės nebuvo, tik negaudami pakankamai šviesos augalai patys pradėjo rusti.

Todėl šiandien nukasiau jurginų gumbus ir palikau juos kiek apdžiūti sandėliuke. Susinešiau šilčiau visus moliūgus, išroviau paskutines raudonžiedes pupeles ir nuvilkau į laužavietę beveik 4 m ilgio saulėgrąžų kotus. Pirmiausiai varnėnai prisijuokė, kol tas dičkes išroviau, mojuodama pirmyn atgal. Tada įsikibusi iš išpūtusi žandus bandžiau išrauti… Saulėgrąžos tikrai nuostabūs augalai: tvirti tuščiaviduriai stiebai, ilgai žydintys žiedai, o kur dar sėklytės. Turbūt jau ne kartą sakiau, kad saulėgrąžas kasmet sėju tik dėl paukščių. Šiemet prie įprastų pasėjau dar tikrąją saulėgrąžą (Helianthus annuus) ‘Červena’. Šios saulėgrąžos subrandino kelis žiedus ant vieno stiebo ir žydėjo iki pat šiol.


Dar vienas iš daržo eksperimentų: sėti tik tuos moliūgus, kurių žievė būtų žalia. Tačiau pakartojau tą pačią klaidą: iš pradžių sėjau į daigyklą, o į dirvą išnešiau gerokai stybtelėjusius daigus. Kodėl? Nes taip mane kažkada mokė, įsirašė galvon ir kiekvieną pavasarį tas pats. Šis metodas visiškai nepasitvirtino, nes gegužė buvo itin šilta, daigams buvo per didelis stresas ir dauguma jų, kepdami tiesioginėje saulės šviesoje, tiesiog nunyko. Kitąmet jokių daigyklų moliūgų, cukinijų, patisonų ir agurkų sėkloms. Kadangi tai užimdavo daugiausiai vietos, kitąmet turėsiu daugiau erdvės gėlėms ir kitiems eksperimentams. Uhu!

Mano auginti žalios žievės moliūgai:

  • ‘Marina di Chioggia’ – žaliai rusvos spalvos, rauplėti. Minkštimas mėsingas, tvirtas ir labai saldus.
  • ‘Sweet Dumpling’ – nedidučiai baltai ir žaliai dryžuoti moliūgėliai. Atrodo itin dekoratyviai. Įvairioms dekoracijoms atrodo puikiai.
  • ‘Blue Kuri’ – priklauso didiesiems moliūgams, tiesa, maniškiai šią vasarą užaugo labiau vidutinio dydžio. Šių moliūgų vidus – geltonas ir tvirtas. Auginu juos ne pirmą kartą, nes jie išsilaiko iki pat pavasario. O laikau juos tiesiog virtuvėje po stalu.
  • [Papildymas] ‘Muscat de Provence’ – dar vieni žaliašoniai, kurie pamažu įrunda, o viduje – skaisčiai oranžiniai, saldūs ir labai maloniai kvapnūs.

Taip pat visiškai netikėtai komposto dėžėje užaugo kvapieji (muskusiniai) moliūgai ‘Butternut’. Kelis apdžiūvusius daigus tiesiog pernešiau į dėžę ir pasodinau, palikdama galimybę gyvuoti. Palikau ir pamiršau. O rugsėjo mėnesį nutariau šake šiek tiek permaišyti komposto dėžę, tada ir pastebėjau, kad ji pilna ne šiaip kokių žolių, o didžiulių moliūgo lapų. Virkštys buvo persiropštusios per kaimynų tvoras, apsivijusios ąžuolo šakas, išsikerojusios ir primezgusios dailiausių moliūgų. Atsargiai susitempiau viską atgal į savo daržą ir palikau toliau nokti. Dėl šalnų pavojaus ‘Butternut’ teko surinkti anksčiau, kai kurie dar buvo žalsvi. Bet pastalėje jiems patinka ir žievė pradėjo po truputį gelsti.

Taip pat šiandien nuroviau viską, kas iki šiol augo šiltnamyje. Štai kaip viskas atrodė prieš mano siautėjimą. Liūdniausia buvo į komposto dėžę išmesti žiedelius užmezgusius baklažanus. Žinau, jiems jau nepakanka nei šviesos, nei šilumos, šiltnamio namuose nėra kur statyti, čia ir taip pilna iš lentynų krentančių vaikiškų knygų ir „Lego“ kaladėlių.  Todėl paglosčiau visus ir atsisveikinau.  Baklažanai ‘Ophelia H’ nuostabiai augo vazonuose, šiltnamyje. O atėjus didiesiems karščiams, buvau juos išnešusi į lauką, kur tuo metu buvo vėsiau nei šiltnamyje. Ech, kokia vasara…

Agurklių žydėjimas vasarą

Rugsėjį sudygusios agurklės

Spalį žydinčios agurklės

Agurklės – šių metų atradimas. Niekad jų anksčiau neauginau. Kur panaudoti? Žiedeliais galima puošti patiekalus ir valgyti. Tiesa, žiedeliai turi mažus šerelius, kurie šiek tiek duria, nesmarkiai, panašiai kaip moliūgo lapas. Agurklės nuostabios tuo, kad jos auga tvirtos, vešlios lapijos, žiedeliai – nedideli, skaičiai žydri, juos gausiai lanko bitės. Rugsėjį nurovus vienas, iškart iš išsibarsčiusių sėklyčių išdygo kitos. Jos tebežydi ir dabar.

Darže tebežaliuoja ir lapiniai kopūstai, lapiniai burokėliai, lapkotiniai salierai ir kininiai bastučiai (Brassica rapa var.chinensis) ‘Pak-Choi’. Į dėžutes kartu su sūnumi pasėjome juos rugpjūčio pradžioje, vėliau daigus išpikiavau ir ūgtelėjusius rugsėjo pradžioje pasodinau į daržą.  Viską uždengiau tinkleliu, nes juos, kaip ir kitus kopūstinius augalus, labai mėgsta drugių lervos. Kaip tik vakar iš bastučių gaminau salotas. Skonis puikus – lapeliai žali, aromatingi, traškūs. Labai gerai, kai žalumos turime kuo ilgiau.

Rugsėjį kininių bastučių daigai

Spalį kininiai bastučiai

Kol pasakoju Tau, apačioje mano šeimos vyrai konstruoja lesyklėles rudeninei sūnaus mokyklos mugei. Jau greit ir mūsų senoji obelis sode bus nukabinėta lesyklėlėmis. Šiemet užauginau sorų ir burnočių, greičiausiai su visomis šakelėmis ir pakabinsiu, galės patys išsilukštenti.  Jau greit.

Kas vyksta tavajame darže?

Dar paskaitykite čia

8 komentarai

  1. Taip gražiai aprašėt, kad net pasiilgau pavasario, užnižo delnai dirbt 🙂 bet kad dar šiųmečiai darbai nesibaigė. Mano sode belikęs tik aplinkos tvarkymas: lapų grėbimas ar kokios dar užsilikusios didesnės piktžolės išrovimas.

  2. Aš savo darže moliūgus taip pat pasišviesdama prožektoriumi skyniau, nes šviesiu paros metu iki daržo nukeliauti niekaip nepavyko 🙂 Dar likę lapiniai burokėliai ir kopūstai, salierai, rudens pradžioje sėtos salotos ir ridikėliai, antrasis svogūnų derlius. Ir pupelės dar nenurinktos, gal pavyks savaitgalį. Peraugusios kaliaropės bus paliktos zuikiams. Nuostabus buvo sezonas. Semiuosi įkvėpimo – kitiems metams žali moliūgai, kininiai bastučiai ir saulėgrąžos.

    1. O taip! Aš plėsiu moliūgų koloritą ir gerai būtų atrasti skanias, gerai derančias morkas. Gal turi favoritę veislę?

  3. Aš moliūgus, bijodama nušalimo, nuskyniau jau seniai. Visada juos sėju tik į dirvą. Sėju daug veislių, man nesvarbu derlius, labiau jų savybė uždengti šlaitą.
    Praeitą savaitę dar nuskyniau apie 20 šiltnaminių agurkų – nerealu, spalio vidury.
    Agurklės šiemet taip gausiai užsisėjo ir žydi iki šiol.
    Lapiniai burokėliai šiemet monstriški, dar likę keletas beveik rabarbaro dydžio krūmų šiltnamyje, o kiti – jau smulkinti maišuose šaldiklyje.
    Morkas sėju šiltnamyje palei sienas, ten jos niekam netrukdo, bet gauna pakankamai vandens kartu su pomidorais ir agurkais.

      1. tikrai taip. Dar nepamirškim, kad 10 kg saldžių žalių vynuogių nuskyniau šiemet nuo šiltnaminės vynuogės:))

    1. Deja, neturiu mėgiamų morkų. Šiais metais visai pasiteisino trumpos apvalios ‘Rondo“, pernai džiaugiausi „Naomi“ ir „Carvoro“. Bet visos jos ankstyvos, rudeniniam laikymui nelabai tinka – perauga, praranda saldumą.

Komentuoti: Rasa Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.