Pavasaris buvo tokioje pasiruošimo pozicijoje – „Dar ne, dar ne laikas, reikia palaukti.“ O tada bum bam tadadam ir aš būsiu pramigusi startą, nes dabar viską pakniopstom, lyg kažkur nespėtum, norėtum ramiai, lėtai, bet gi nelaukia. Kas? Nežinau!

Kiekvienas savaitgalis suplanuotas kuistis aplink namą, naikinti statybų pėdsakus, kurie šen ir ten teberiogso, bet… Dienos ištirpsta netikėtai atradus kokį smagumą, sutikus gerą, linksmą žmogų ar mieste suūžus šventei.

Vienas iš didžiųjų tebepildomų norų – varpinių augalų žolynas palei namą. Augalus užsakiau dar žiemą. Iš kur? Iš gerojo Dariaus ir jo gėlynų. Ar pameni, kaip pasakojau, kad naktimis skaitydavau apie daugiametes? Dariaus puslapis buvo apžiūrėtas nuo A iki… tikrąja prasme. Prieš 4 metus pirmąkart įsidrąsinusi užsakiau augalų, ir taip kasmet vis po truputį. Visi auga puikiai.

Labai smagu keliauti į Lapes (Kauno r.) ir pasiimti augalus iš Dariaus kiemo, ir kol jis viską pakuoja, greitosiomis dar pavėpsoti.

Tada grįžti namo ir viską bandai išdėlioti, ir matai, kad reikės laiko, kol vaizduotėje nusipieštas paveiksliukas pavirs bent šiek tiek panašiu. Augalams reikia įsišaknyti, reikia rasti pušinio natūralaus mulčo (nedažyto!), dar bent kelių melėso kerų… Uhu! Sakiau, kad pakniopstom.

Šiam žolynui panaudotos:

Artemisia ‘Elfenbein’
Festuca amethystina
Pennisetum ‘Red Head’
Calamagrostis ‘Karl Foerster’

Taip pat baltas ir geltonas sausmedis ir geltona tangutinė raganė. Savo eilės laukia dar baltos levandos, minėti melėsai ir dar keli varpiniai augalai, tiksliau – dar kelios dėžės jų.

Pomidorai sukeliavo į šiltnamį, moliūgai, kukurūzai, kaliaropės, salierai, cukinijos ir agurkai paliko palanges ir atsidūrė, kur jiems vieta. Bet taip ir liko neatsodinta veja, nes toje vietoje dabar veikia lauko baldų dažykla… Bet nieko tokio. Viskas gerai. Juk tas, kurį vejamės, yra čia pat. Tiesa?

Kaip Tu? Ar spėjai pavyti tą, kuris upelyje gyvena?