Mamos diena iš anksto

Aš, kaip ir abu mano vaikai, esu gimusi tuo metu, kai žydi alyvos ir pakalnutės. Ir dar daug daug kas. Lygiai prieš metus paskutines savaites nešiojau savo dukrą, o šiandien ji ištraukė daigyklų žymeklius ir bandė nuversti kukurūzų daigyklą, nuskabė kaliaropes ir lysvėje vis bandė surasti skanesnį pelenų gumulą.

Tokios staigmenos Mamos dienos proga. O tikroji mano MAMOS diena buvo vakar, nes Kauno botanikos sode vyko kasmetinė šventė „Pakalnutės žiedas“.

Aš laikau sukryžiavusi pirštus dėl šio botanikos sodo – ateis diena ir jis atbus. Šiemet jau aiškiau matyti rekonstruoto rožyno planas, viską gražiai įrėmina balta pergolė (jei nematei, aš Tau ją būtinai parodysiu, kai rožynai jau bus nubudę, kad pamatytum patį gražumą).

Šventės tiek ir tebuvo: gražiai sutvarkyta, iššluota, kai atėjome, kaip tik dainavo liaudiškos muzikos kolektyvas. Tiesa, lankytojams paruošta tulpių ekspozicija, nors ir kukli, bet labai graži. Kodėl kukli, juk žiedų – marios? Todėl, kad čia pat buvo išknaisiotos tuščios lysvės. Suvoki, kad kai tulpės nužydės, toje vietoje vėl bus tuščia. Visa susodinta eilėmis ir primena… Ai, bet džiaugiuosi, kas yra dabar. Tiesa? Smagu buvo stebėti daugybę žmonių, pozuojančių tarp tų žiedų.

Kai mano didysis sužino, kad važiuosime į botanikos sodą, prasideda džiaugsmo šokiai ir šūkaliojimai. Jei nežinai, pačiame sodo gale yra visų beždžionių mamos – gerosios Birutės Galdikas – kampelis su rinktinių ąžuoliukų zona ir beždžioniškomis karstynėmis. Labai gerai išnaudotas lig tol kiek apleistas sodo galas. Dabar čia vaikų vieta.

Dar patiko, kad visi prekybininkai stovėjo už sodo tvortos – taip viskas nenusišnerkštė, o visi alkani ir ištroškę liko išorėje. Kai viską apėjome, tada ir patraukėme pas juos. Sutikome labai gerų augintojų – vietinių ir tų, kurie atvažiavo iš Klaipėdos, Kuršėnų, Biržų ir kt. Taip pat prekiavo ir pats botanikos sodas.

Štai kokį mažulį namo parsinešėme.

Ir dar bent kelias dėžės šio bei to. Taip pat susipažinome su biržiečių šeima, kurie mums negailėjo patarimų, papasakojo apie viską išsamiai, įdėjo „magaryčių“ ir vis šypsojosi. Jų augalai – išmyluoti. Įsigijom sibirinį bijūną, geltonžiedžių rūtenių, raktažolių, gencijoną… Toks džiaugsmas, kad dalelė gyvens ir pas mus. O čia jų svetainė – Gėlės tinkle. Sutarėm, kad vėl pasimatysim Kairėnuose, VU botanikos sode, parodoje-mugėje, gegužės 26-28 d. 

Šįryt nubudusi prisiminiau vakar dieną, o pirmiausiai – visus augalų augintojus, su kuriais vakar šnektelėjome – tiek gerų, šviesių žmonių.

O štai taip atrodo visai nusitrypę, bet labai laimingi žmonės:

 

Dar paskaitykite čia

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.