Knygos apie GAMTĄ vaikams

Visai neseniai, dėl laimingo atsitiktinumo, aš susipažinau su projekto „Vaikų žemė“ iniciatoriumi Justinu, kuris pakvietė mane rubrikai #renkuosiskaityti (publikuojama bernardinai.lt) pasakoti apie labiausiai patinkančias vaikams ir jaunimui skirtas knygas (čia mano debiutas).  Justino ir jo kolegų tikslas – skatinti jaunus žmones atrasti knygas, o tėvus – jiems padėti ir būti kartu.

Laikausi principo, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems skaitymo malonumą reikėtų puoselėti kaip ir meilę gamtai: be moralizavimo, sauso privalumų ir trūkumų vardijimo, griežto planavimo. Imi ir skaitai, stoji ir eini. Nors mano didysis sūnus (kuriam, beje, šiandien sukanka aštuoneri) yra pagamintas ir debesų ir rūko substancijos, todėl dažnai jį galima rasti sklandantį padangėje, knygų skaitymas prieš miegą yra tai, kas padeda mudviem ramiai, jaukiai pasikalbėti. Kai gimė dukra, tuos skaitymus perėmė tėtė ir dabar niekaip nenori grąžinti atgal. Ir tai visiškai suprantama.

Mūsų namuose gausu vaikiškų knygų. Laimei, užteko apdairumo ir dabar pačias mylimiausias įsigijome senokai – dar negimus vaikams, arba kol jie buvo visai mažuliukai – „išaugimui“. Vienos gražiausių – pasakojančių vaikams apie gamtą. Ką čia slėpti, jos buvo pirmieji mano vadovėliai, iki šiol vis ko nors naujo išmokantys.

Noriu pasidalinti 8 mūsų pačių nuskaitytomis ir vis iš naujo atrandamomis knygomis apie gamtą. Jų turime ir daugiau, bet šios vaikams patinka labiausiai.

KIETALAPĖS knygos, galbūt nuo jų verta pradėti

Dorothea Cuppers „Popietė miške“, leidykla: Alma littera, 2011

Šioje nedidelėje knygoje kartotiniais lapais pasakojama, kaip darželio grupė išvyksta popietei į mišką ir ten smagiai žaidžia: stebi gyvūnų buveines, žaidžia su pagaliais ir lapais, priešpiečiauja. Sūnų ši knygelė greičiausiai patraukė dėl to, kad parodo, ką galima nuveikti miške, ir, kad ten pavaizduoti vaikai – elementaru, bet veikia.

Emilia Dziubak „Metai miške“, leidykla: Jūsų Flintas, 2016

Didelio formato knyga, kurią labai smagu tyrinėti, nes nupiešti miško gyventojai, įskaitant girininką, ir ką jie veikia kiekvieną mėnesį. Taigi, galima susirasti vieną ir keliauti per metus, arba kiekvieną iliustraciją ištyrinėti iš esmės. Jos labai linksmos ir parodančios, kas kada užmiega, nubunda, poruojasi, atsiveda ar išperi jauniklius ir pan.

PRIEŠMOKYKLINUKAMS ir ne tik

Petra Bartíková ir Aneta Žabkova  „Metai sode“, leidykla: Alma littera, 2018

Viena naujausių knygų vaikams apie gamtą, kurioje pateikiama, kas vyksta per 4 metų laikus sode. Knygeles turi atverčiamus langelius, „Pasidaryk pats“ skiltį  ir pateikia įdomių faktų apie metų bėgyje vykstančius pokyčius gamtoje.

Minna Lacey „Gamtos knyga. Usborne ūkio pasakaitės“, leidykla: Alma littera, 2011

Šią knyga sūnus pamilo, būdamas dvejų. Vartydavo be paliovos,  klausdamas: „Kas čia“. Knygoje pasakojama apie arčiausiai mūsų esančią gamtą.  Taip pat vaizduojama šeima, gyvenanti Obelų ūkyje. Pagrindiniai veikėjai – vaikai – Ievutė ir Simas, bei jų šuo Rudis. Dar kiekvienoje iliustracijoje slepiasi legendinis „Usborne“ geltonas ančiukas, kurį reikia surasti.  Vaikai supažindinami su metų ciklo darbais.

Edgar Valter „Puokių istorijos“, leidykla: Nieko rimto, 2014

Estų rašytojas Edgar Valter  –  mano vienas mylimiausių. Jam esu skyrusi ir atskirą įrašą „Žydi žaliuoja“. Šioje knygoje sekamos pasakos apie gamtos reiškinius, augalus ir gyvūnus. Labai tinka po vieną prieš miegą. Gavę asociacijų paskui vaikai nesunkiai juos sujungia su gyvai pamatytais dalykais ir juos atpažįsta.

MOKINIAMS ir ne tik

USBORNE autorių kolektyvas „Pažink gamtą“, leidykla: Alma littera, 2011

Tai profesionaliai paruoštas žinynas augesniems vaikams, skatinantis juos tyrinėti gamtą: stebėti paukščius, pažinti augalus ir medžius, iš gamtoje rastų dalykų pasigaminti šį bei tą, rūpintis viskuo, kas gyva. Knygą labai patogu pasiimti su savimi į žygius.

Selemonas Paltanavičius „Gamtos metų ratas“, iliustravo: Lina Eitmantytė-Valužienė, leidykla: Nieko rimto, 2017

Šią knygą mėgstu atsiversti kiekvieno mėnesio pradžioje ir patyrinėti, kas mūsų laukia. Selemonas labai glaustai ir įdomiai pasakoja apie nesibaigiantį metų kismą. Gavau atsiliepimų iš patyrusių dizainerių, kad knyga vizualiai galėtų būti estetiškesnė, bet man atrodo kitaip: knygą puošią paties autoriaus nuotraukos ir labai gražiai gyvąją gamtą vaizduojančios Linos iliustracijos. Na, o knygos struktūra skaityti netrukdo.

Marius Čepulis „Visa tiesa apie gyvūnus“, leidykla: Nieko rimto, 2018

Labai prieštaringai vertinama knyga, kurią, prisipažinsiu, taip pat ne iš karto atradome. Marius turi savitą stilių, kuris, beje, labai patinka mano sūnui: kas nors riaugteli, pirsteli, juokingai švepluoja – vos tai išgirdęs jis leipsta juokais, ir turiu luktelėti, kol išsikvatos. Bet skaityti labai įdomu, nes Marius, regis, surinkęs į vieną visus mitus apie Lietuvos gamtą, juos vieną po kito išsklaido. Beje, tekstuose gyvūnai kalba pirmuoju asmeniu, taigi susitapatinimas įvyksta žaibiškai.

Na, o čia dar kelios mūsų knygos apie gamtą. Jomis vadovaujuosi, kai noriu ką nors atpažinti, suprasti. Ne visada pavyksta, bet atsivertusi tik žvilgtelėti, būna, kad prisėdu ilgėliau.

Knygų pasaulis – nuostabus. Kadais dirbau dideliame knygyne, ir iš pradžių buvo jausmas, kad atėjau į tankų, nepažįstamą mišką. Kasdien jame būdama, prisijaukinau savo baimes, o tada jį pažinau labai gerai. Taip, kad galėjau po jį vedžioti kitus, tiksliai žinodama, ko atėjusiems reikia.

O čia užrašas ant mūsų namų sienos:

Dar paskaitykite čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.