Ištrinu ribą – namai-sodas

Anądien geras švelnus žmogus manęs paklausė, kur geriau gyventi – mieste ar už miesto. Akimirką sutrikau. Ką patarti, kai tas „už“ yra dalis tapatybės. Jos negali primesti, įbrukti, gali tik parodyti – galbūt norės prisijaukinti.

Yra tiek žmonių, kurie gyvena „už“, bet taip norėtų iš ten dingti. Ir atvirkščiai. Jei pameni, pasakojau pirmuose įrašuose, kad mes sodelyje gyvename jau septintus metus. Su visais rykais ir kykais susikraustėme, kai laukdamasi sūnaus rašiau magistro darbą. Spėjau. Po kelių savaičių ir gimė. Namukas buvo mažutis, gerokai pašiūręs, viduje šiaip taip apkamšytas, nors vis tiek skylėtas. Bet toks artimas. Per trejus metus, kol buvau per dienas namuose ar vaikštinėdavom vienudu sodų gatvelėmis, tas „už“ tapo savastimi. Žinoma, ne iškart. Iš pradžių pasičiupdavau mažąjį, sėsdavom į autobusą ir pirmyn – į žmones pasižiūrėti. Toks perėjimas truko maždaug pusmetį.

Kai laukiausi dukters, o tai buvo praėjusį pavasarį, prasidėjo didžiosios mažojo namo statybos. Dukra gimė ir mums teko pasiieškoti vasarai ramesnės vietos. Radome tokį puikų sodelį, kuriame jautėsi išėjusio, bet dar tebejuntamo bitininko dvaselė.

Štai taip. Dabar visi gyvename žaliame name. Kurį pastatė labai labai labai geri vyrai. Paskutinis išėjo truputį prieš Kalėdas. Amžinai širdy liksiu jiems dėkinga.

Bet noriu su Tavimi pasidalinti pačia buvimo idėja. Visus tuos metus, gyvendami mažajame name, mes svajojome, vis ką nors įsirengdavome, tada iš šalies pažiūrėdavome. Žodžiu, mokėmės ir stengėmės pamatyti, kokie šeimos poreikiai, pajausti, kas artima.

Jei pameni, kalbėjau apie puokius. Štai toks buvimas, kai įsilieji ir susilieji, yra pats artimiausias mano šeimai. Vienas sodininkas pasakė, o aš išgirdau, kad gražiausia yra tai, kas darnu. Jei sodas ir namai bus atskirta, darnos nepasieksi ir viduje. Taigi nutrinam ribą.

Mūsų namuose daug žalios ir rudos spalvos atspalvių. Daug medžio. Augalų. Draugų ir gerų žmonių piešinių. Toks buvimas. Noriu Tau parodyti kelis kampus.

Bet lai nebūna tai primygtinis rodymas, kaip turi būti. Tavo buvimas – unikalus.

Dar paskaitykite čia

Komentarų: 1

  1. Dekoju.Kol zaliuos,tol skaitysiu ir brandinsiuos,o zaliuos juk amzinai,o tai juk reiskia,kad amzinai brandinsiuos!!!Tai mane dziugina,tai mane veza:)))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.