Rugpjūčio vidurys – pats gerumas ištesėti sau ir kitiems duotus pažadus: aplankyti ir sulaukti svečiuose, grąžinti ir priminti apie skolas.
Šiemet mūsų didysis vaikas bus pirmokas. Namuose lengva pasiruošimo nuotaika: vis neramu, kaip jis užsisegs marškinių rankogalius, ar nepames kelnių, nes tikrai pamirš užsisegti diržą, ar parkeris nesulies knygų… Kai mudu kalbėjomės, apie visas svajones, kur ketinome vasarą nuvykti, bet akivaizdu, kad nespėsime ir teks tai padaryti rudenį, didysis rūsčiai atkirto: „Aš juk mokysiuos!“. Teko aiškinti, kad net ir tada savaitgaliai bus laisvi, o kur dar daugybė atostogų. Tai sužinojęs, labai apsidžiaugė (matyt, buvo nutaręs 24/7).
Gėlyne pats rugpjūčio sodrumas, o daržas rodo, kad ėhė rudeniu kvepia. Štai ir mūsų vienatinis arbūzėlis parodė, kad jau metas valgyti. Gražuolis, tiesa? Daigą netikėtai gavau dovanų iš kaimynės. Kokia veislė, nežinau. Patyrėm viena: spalva nėra sodriai raudona, daug sėklų, o skonis – labai švelniai saldus. Ar auginčiau tokį kitąmet? Nemanau.
Kraudama užsukusiems svečiams maišelius pupų, kaliaropių, cukinijų ir kito žalio gėrio, mintimis jau lekiu į kitus metus. Jau matau, kur šiemet apsiskaičiavau su sodinimo ir atsodinimo laiku, kiekiu, vazonų dydžiu ir pan. Apie tai kol kas išsamiau nepasakoju: reziumė, kaip ir dera, bus rudenį.
O kol kas mes gaudom tvankias vasaros dienas. Ilgimės paukščių giesmių paryčiais. O Gilė gaudo laistyklės čiurkšles, nes kam gi kitam, jei ne jos žaidimams ta laistyklė apskritai sukasi. Štai koks būna laimingo šuns laimingas snukelis.
Ir kai atsibosta rinkti obuolius ar krapštinėtis sode, susirenku vaikus, šunis ir keliaujam į miškus laukus. Kaip viena išmintinga moteris yra pasakiusi: „Kai nenoriu matyti netvarkingų namų, einu į sodą.“ Taigi, kai nenoriu matyti nei namų, nei sodo, einu į miškus ir laukus.
O ten, regis, visas šaršalas nutyla ir klausosi, kaip pušies viršūnėje tuksi genys, ar stebi, kaip žemyn galva kamienu karstosi bukutis (Sitta europaea). Ėhė, rugpjūtį lengviau ryžtamės, nes gi puikiai suvokiame, kad metas.
