Tinklaraštis apie sodą, augalus, knygas ir visą žalią buvimą.
Ar teko matyti puodynę, į kurią lengvai telpa balionėlis, ir ne bet koks, o žalias? Teko? Man taip pat. Ar pameni mano pasakojimą apie Rimą ir jo dubenis bei paveikslus? Tai štai, į juos taip pat viskas telpa. Aš žiūriu vasaros nuotraukas iš Rimo ir Astos sodybos, o šalia pūpso dubuo su rudeniniais obuoliais. Ir […]
Kai dar neturėjome vaikų, su vyru žiūrėdavome daug animacinių filmų ir į lentynas krovėme vaikiškas knygas. Net studijuodama, stengdavausi tarp rimtosios literatūros būtinai įterpti vaikiškos. Kodėl? Nes ji laiko dabarties akimirkoje, o emocijos – gyvos, spontaniškos, tikros (vos pajutus bjaurią didaktiką, infantilumą ir dirbtinumą, tokia knyga keliauja lauk). Vis nustembu, kad sutiktos pradinių klasių mokytojos ar darželių […]
Kings Krosas (King‘s Cross) – Londono rajonas, garsėjantis savo didžiąja geležinkelio stotimi. Estetikos čia mažoka, nes jis visas išvagotas bėgių, aplink – pramoniniai objektai, didžiuliai kranai, ūžia technika. Būtent čia labai kūrybingai įkurtas bendruomeninis sodas, pavadinimu „Skip Garden“. „Skip“ šiuo atveju – didžiulis konteineris, kuris mums paprastai asocijuojasi su šiukšlėmis ir blogu kvapu. Kuo čia […]
Nutiko taip, kaip „Žydi žaliuoja“ gavo progą parašyti apie savų, mylimų ir artimų bendrą buvimą žurnalui „Mano sodyba“. Progos nesimėto, tad sėdom su visais rykais kykais ir patraukėme Šilutės kryptimi. O ten mūsų laukė Asta ir Rimas. Pakeliui tiek pievų, tiek žolynų prisižiopsojom, nes, kai važiavom, saldžiai sirpo liepos mėnuo. Astą ir Rimą pažįstame iš anksčiau, […]
Vakar namų terasoje buvo rankomis persiūnamas švarkas, ant pakabų preciziškai kabinami visi rytui reikalingi drabužiai, gėlės miegojo tamsiausiame kampe… Šiandien visi anksčiau išritinti ir koše pavalgydinti… Esu iš tų, kurie kalėdines dovanas pradeda ruošti spalį, kai lauke pats gerumas rinkti gamtinę medžiagą. Viską darau tyliai ir slapta, nes taip diktuoja pelėniškas būdas. Todėl labai stengiausi […]
Apie GARDEN STYLE konferenciją, vos nubudus. Rytas po konferencijos. Viduje stiprus įkvėpimas dabar pat važiuoti į medelyną ir įsigyti tai, ką per naktį susapnavau. Taip, visą naktį performavau savo kuklų kotedžo tipo gėlyną, pripildžiau jį gausiai smilginių augalų, pasodinau kelis struktūrą išlaikančius budlėjų krūmus, gausiai žemaūgių baltųjų levandų ir ežiuolių. Tas saldus ir be galo […]
Visai neseniai atradau tinklaraštį „Gėlėta smėliadėžė“. Pats netikėčiausias sutapimas – kad jo autorei Aistei žalias buvimas taip pat asocijuojasi su kampstymusi smėlio dėžėje – lyg malonus, ne įpareigojantis, bet atvirkščiai – vaizduotę išlaisvinantis žaidimas. Kiek mūsų, besikapstančių smėliadėžėse, a? Jei Tu dar nematei, labai siūlau paskaityti Aistės tekstą „Kodėl daržai naudingi protui“. Jame taip pat rasi […]
Švelnūs bruožai, žaismingos manieros ir trapi kūno struktūra – tiek spėjo pamatyti mano akys, kai aš praėjusią žiemą kaulelius šildžiausi su britų sodo laidų įrašais ir netikėtai radau Alys Fowler – lig tol man nepažintą daržininkę ir rašytoją. Alys galima pamatyti tokiose televizijos laidose kaip „Gardener’s World“ ir“British Garden Revival“. Tačiau tai, kas mane pakerėjo, […]
Aš turiu slaptų svajonių, kurios beveik visos susijusios su tyla, augalais ir knygomis. Laikau jas ir neskubu įgyvendinti. Nes kai jos yra, tada ramu, saugu. Čia kaip gražios knygos – jos pasirodo, tada skubi įsigyti, bet neskubi perskaityti – pasilaikai, vis paglostai, pavartai, pauostai ir pasidedi. Ir žinai – laukia gera knyga, tikras skaitinys. Ir apie […]
Anąnakt galvojau apie „Žydi žaliuoja“ – kaip jis atsirado, kaip pamažu įgijo formą, kaip jis auga. „Žydi žaliuoja“ ypatingas tuo, kad: čia teka lėtasis laikas čia randi ilguosius skaitinius čia nėra gražios išorinės manęs, bet esu visu spalvotu vidum čia gamta tokia, kokią ją matau – sodriai žalia, smulkiažiedė ir kvepianti, o dideli ryškūs žiedynai […]