Tylos – Monika piešia

Ar Tau būna, kad girdi savimi besigiriantį žmogų, o tuo metu ir džiaugiesi, kad jam sekasi, ir tuo pačiu būkštauji, nes suvoki, kaip viskas trapu? Monika Mitkutė yra iš tų, kuri garsiai nesigirs. Ji parodys. Ir jei esi akylas, pastebėsi, prisėsi ir tylėsi, nes… Monika piešia. Ir daro tai nuostabiai pasivadinusi Dream 2B a pencil. Man […]

Continue Reading

Aš ne vienas: su manimi – puokiai

Vakar kalbėjau su gerąja Egle, kuri pati kaip iš samanų, miglų ir paukščių giesmių gimusi. Ji pasakė žodžius, kurių pati ilgai neradau: kad kai kurie iš mūsų gimsta truputėlį tokie, kad išorinio pasaulio grubumas skatina juos atsitraukti į savo vaizduotės pasaulį, į gamtą – kur dermė. Edgaras Valteris (Edgar Valter) rodo kelią į savo pelkynus. […]

Continue Reading

Kai esu čia, niekas negresia

Vaikystėje dažnas esam patyręs, kad namuose ne viskas gerai, bet pakeisti nieko negali. Jauti aplinkinių emocijas ir mielai spruktum, bet… Kur? Aš atradau, kad galima nueiti į vaizduotės lankas. Kol nemokėjau skaityti, kurdavau jas sau – su žaislais arba stebėdama knygų iliustracijas. Nuolat kalbėdavau. O išmokusi skaityti išeidavau pas knygas. Ir jau nebebūtinai, kai namuose blogai. […]

Continue Reading