Apie GARDEN STYLE konferenciją, vos nubudus. Rytas po konferencijos. Viduje stiprus įkvėpimas dabar pat važiuoti į medelyną ir įsigyti tai, ką per naktį susapnavau. Taip, visą naktį performavau savo kuklų kotedžo tipo gėlyną, pripildžiau jį gausiai smilginių augalų, pasodinau kelis struktūrą išlaikančius budlėjų krūmus, gausiai žemaūgių baltųjų levandų ir ežiuolių. Tas saldus ir be galo […]
Ugniaplaukė mažo sodo būtybė
Švelnūs bruožai, žaismingos manieros ir trapi kūno struktūra – tiek spėjo pamatyti mano akys, kai aš praėjusią žiemą kaulelius šildžiausi su britų sodo laidų įrašais ir netikėtai radau Alys Fowler – lig tol man nepažintą daržininkę ir rašytoją. Alys galima pamatyti tokiose televizijos laidose kaip „Gardener’s World“ ir“British Garden Revival“. Tačiau tai, kas mane pakerėjo, […]
Ištesėti pažadus
Rugpjūčio vidurys – pats gerumas ištesėti sau ir kitiems duotus pažadus: aplankyti ir sulaukti svečiuose, grąžinti ir priminti apie skolas. Šiemet mūsų didysis vaikas bus pirmokas. Namuose lengva pasiruošimo nuotaika: vis neramu, kaip jis užsisegs marškinių rankogalius, ar nepames kelnių, nes tikrai pamirš užsisegti diržą, ar parkeris nesulies knygų… Kai mudu kalbėjomės, apie visas svajones, […]
Apie mažus žydinčius šios vasaros atradimus
Rašydama šios dienos pavadinimą, pagalvojau, kad juk turėtų būti atvirkščiai – dideli ryškūs kvapą gniaužiantys… Bet „Žydi žaliuoja“ gyvena du milžinai – rūgtis prie tvenkinio ir arunkas vidur gėlyno. Pusiausvyra, kaip sakoma. O tarp jų – daug gražaus margo mažumėlio. Aš noriu Tau papasakoti apie tris šią vasarą širdį džiuginančius mažutėlius: nemofilija (ją esu minėjus), ratibida […]
Baikit – nemanau!
Nenoriu nė girdėti dūsavimų. Tratata tūtū aš per radiją kalbu! Jokių atsidūsėjimų. Rudens dar nėra, dar tempiu gėlėtą staltiesę ant nosies (o ji pas mane oho kokia) ir nenoriu nė girdėti: „Šiemet vasaros nebuvo…“ Buvo, tik po 1-2 dienas – pasmaguriavimui. Saulėtą ankstyvą rytą, kol mano cypliai sirpia, aš šliaužioju po daržiuką – ėhė, didelę […]
Parkas, kuriame visi – gražūs
Šią vasarą žalumo su kaupu. Kaip gerai! Dėl žalio buvimo pastebiu sau naujus dalykus. Kai esu minioje, galiu iki soties stebėti žmones. Bet ne stebėtis, kraipant galvą, girdi, kaip šitaip ir taip galima. Ne, žmonės labai mieli, kai nori būti gražūs. O rūmų parke juo labiau. Tai pastebėjau Palangoje, grafų Tiškevičių rūmų rožyne. Prisipažinsiu, man net […]
Mes lietaus visai nebijom, ne ne ne…
Bijok nebijojęs, bambėk nebambėjęs, o kritulių bus tiek, kiek bus. Žinoma, lengva man kalbėt, kai pas mus smėlis ir visas sklypas – į pakalnę. Bėgo nubėgo subėgo susigėrė. Nė vaikams neliko ko pataškyti. Bet gerai, kad rado ką karutyje, apversto kibiro dugne, šuns iškastoje duobutėje, kastuvo linkyje. Tekšt tekšt! Šiandien nuo ryto oras kvepia skalbiniais, […]
Žydi žaliuoja gyvena lėtasis laikas ir ilgieji skaitiniai!
Anąnakt galvojau apie „Žydi žaliuoja“ – kaip jis atsirado, kaip pamažu įgijo formą, kaip jis auga. „Žydi žaliuoja“ ypatingas tuo, kad: čia teka lėtasis laikas čia randi ilguosius skaitinius čia nėra gražios išorinės manęs, bet esu visu spalvotu vidum čia gamta tokia, kokią ją matau – sodriai žalia, smulkiažiedė ir kvepianti, o dideli ryškūs žiedynai […]
Neliūdėkim, viskas bus gerai
Mano didysis vaikas, vilkdamas kojas, atšliaužia artyn, sukrenta į sofą ir leisgyviu balsu paklausia: „O kada bus vasara?“ Vakarnakt viena ponia rypavo, kad lietus jai kelia pyktį, nes ji negali eiti ravėti. Abu tokie nelaimingi, tokie liūdni. Nuoširdžiai. Kažkuriame interviu Monty Donas yra minėjęs, kad jam nustatyta depresija. Ji užklumpa žiemomis, kai taip maža šviesos. Todėl […]
Žydi žaliuoja ropščiasi į vasarą
Kieme striksi varniukai, ant laidų – strazdžiukai, šarkos erzina šunį, o slyvoje tyliai peri keršuliai, kėkštas stebi situaciją nuo obels viršūnės. Gatvele pirmyn atgal prabėga vaikai. Viskas žaliuoja ir žydi po truputį. Jau seniai Tau rodžiau savo namus. Čia reikėjo laiko. Kai ką jau baigėme, kai ko vis dar niekaip ne. Šiemet turiu naują, didelę, plačią […]