Baikit – nemanau!

Nenoriu nė girdėti dūsavimų. Tratata tūtū aš per radiją kalbu! Jokių atsidūsėjimų. Rudens dar nėra, dar tempiu gėlėtą staltiesę ant nosies (o ji pas mane oho kokia) ir nenoriu nė girdėti: „Šiemet vasaros nebuvo…“ Buvo, tik po 1-2 dienas – pasmaguriavimui.

Saulėtą ankstyvą rytą, kol mano cypliai sirpia, aš šliaužioju po daržiuką – ėhė, didelę žalią smėlio dėžę. Tiesa, visko čia labai po truputį, bet užtenka su kaupu.

Pašliaužiojam kartu? Kol šliaužiam, norėtum anekdoto? Jie pas mus bendrijoje ant tvorų auga. Štai prieina kaimynas – ramus, drovus vyriškis, ir klausia, ar aš nepastebėjau jokių kenkėjų. Sutrinku: nežinau, kiek jis susipažinęs su gamtinės žemdirbystės principais – galbūt tikrina. Mykiu nei šį, nei tą. Tada jis nušvinta radęs žioplį ir sako: „Vakar per teliką rodė, kad atsirado invazinių šliužų pas mus. Jie su vaisiais atkeliauja iš užsienio. Labai invaziniai – niekas jų nenaikina ir nei paukščiai nelesa. O tie viską viską naikina – ir lapus, ir šaknis…“ Tai pasakęs prityla. Aha, galvoju, šaknis… Tęsia: „Aš vakar 8 po krūmais radau. Gigantiški!“ Pasižiūri įtikinamai. Pajaučiu, kad reikia atsakyti: „Nieko, žmonės netrukus išras kokį purškalą ir išnaikins. Bet gal čia mūsiškiai šliužai?“ Kaimynas purto galvą. Girdi, invaziniai, baisūs. Tai va, žmogus gimsti bute, bute miršti. Pradėsim ir šliuzų bijoti, paskui šaukštų – ir jais akį gali išsidurti.

O dabar apie džiaugsmus. Ar pameni, pasakojau, kaip sėjau, o paskui grūdinau, o paskui lepinau artišokus? Cha! Jie mane taip myli, taip myli, kad šiemet, nelaukę nė kitų metų, žiedus sukrovė. Ne, aš jų neskinsiu (girdi, taip reikia, paskui bus geriau…). Aš jais mėgausiuos.

Dar šimtąjį kartą sakau, kad darže tegul auga ne tik daržovės, bet ir gėlės. Neįsivaizduoju, kaip būtų be jų. Tik pažiūrėk, kaip spalvota. Pritardamos žydi ir raudonžiedės pupelės!

Šiemet džiugina ankštiniai augalai ir kukurūzai. Per daug dosniai pelenų gavę moliūginiai, regis, tik dabar suprato, kad snausti nebėra kada, ir vejasi. O pačiame lauko gale, saulutėje, kaitinasi mano mėtų popuri. Ruduo? Pff, baikit – nemanau!

Dar paskaitykite čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.