Avietiniams naujakuriams – RAMUSIS sodo planavimas

Kvepia žolynai, medžiai, vėjas. Net šuo, parlėkęs iš laukų, kvepia. Bitės dunksi į stiklą. O šiltnamyje – tropikai. Tiesa, kieme dar likę žalio namo statybų pėdsakų, bet užmerki vieną akį, perlipi ir tuokart ramu.

Supdamasi sūpuoklėse žiūriu į mūsų sodą. Namuose nebėra laisvų palangių – tiek daigų daigelių. Pusė jų – gėlių. Akys jau mato, kur kurias geriau susodinti, suderinti aukščius, formas, spalvas. O atėjus metui, matysiu kitaip. Tik aš labai nemėgstu skubėti. Ir Tau nepatariu.

Jei esi AVIETINIS – toks naujai besikuriantis žmogiukas,  „Žydi žaliuoja“ nori Tau papasakoti savo klaidas, kad kaip gudruolis darytum savas klaidas, užuot kartojęs svetimas. Kodėl „avietinis“? Čia vaikų pramanas – kai nežinai, kas tas vietinis, lieka „avietinis“. Be to, iškart suveikia asociacijos – pajunti spalvą, kvapą ir skonį.

Avietini, pagrindinis principas, kurio turi nepamesti – Tavo namai ir Tavo sodas turi būti vienalytis, neatskiriamas ir nedalomas bendras buvimas. Kaip ir Tu pats!

Žalias buvimas padės pažinti save. O tada visa kita.

Taigi, jei esi AVIETINIS tuščiame sklype, kur NESTOVI namas, bet stovės, ir nori suplanuoti želdynus:

  • yra puikių, supratingų, aiškiaregių specialistų, kurie nenulups paskutinių marškinių, bet profesionaliai, suprantamai ir jautriai Tavęs išklausys ir patars, kur ką geriau suplanuoti;
  • jei esi užsispyręs arba priverstas taupyti avietinis, tada sudalyvauk sklypo planavimo kursuose, išnaudok juos maksimaliai savo atvejui – klausk ir įklausyk savęs;
  • dairykis po kitus sodus visais būdais: avietiniui pirmiausiai būtina suprasti, kas jis toks, koks jo žalias buvimas, poreikiai jo ir visų avietinukų;
  • žiemą neužmik ir ieškok idėjų virtuliai bei popieriuje, nebijok piešti ir eskizuotis – po kurio laiko tie piešiniai tampa neįkainojami, nes matai savo progresą arba atvirkščiai;
  • kai laikysi namo planą rankose ir žinosi, kad pro ten 100 proc. nejudės jokia technika, gali sodinti augalus, kuriems reikia daugiau laiko, pavyzdžiui, vaismedžius. Kitu atveju (dažniausiu atveju), pradėk sodinti, kai namelis jau stovės, didieji darbai bus baigti ir tu jau gerai žinosi, kurioj pusėj teka saulė. Taip mažiau skauda.

Jei esi AVIETINIS sklype, kuriame jau stovi namas, o daugiau – tuščia:

  • galioja visi 5 ankstesni punktai, tik svarbu būti kantriam sau;
  • stengtis prieš imantis bet kokių veiksmų, pabūti sklype skirtingu paros ir metų laiku, pastebėti, kaip juda saulė, kur krenta šešėliai, kaip aukštai ir žemai saulė brėžia ratą skirtingu metu;
  • patikrinti, koks dirvožemis – smėlis, priesmėlis, molis, priemolis ir pan. Yra toks paprastas vaikiškas būdas: iškasi žemių, pasemi saują ir suspaudi. Jei atgniaužus bus vienas pailgas gniužulas – priemolis ar net molis, o jei gniužulas subirs į 3-4 – priesmėlis, jei visas subirs į daugybę – smėlis. Sakiau, kad būdas vaikiškas. Daug tiksliau nustatoma dirvožemio tyrimais;
  • pakeliauk po botanikos sodus (šalyje turime ne daug, bet vis tiek verta, jei gali – iškišk nosį svetur), gražius parkus, įsiprašyk į privačius sodus ir stenkis suprasti, koks avietinis esi – kas patinka, ko norėtųsi. Viską pasižymėk;
  • žiemą nemiegok – dabar metas suderinti tai, kas patinka/ko norisi su tuo, kokios sąlygos yra sklype, kokie visų gyventojų poreikiai.

Jei esi AVIETINIS sklype, kuriame jau stovi namas ir yra augalų:

  • galioja visi 10 ankstesnių punktų;
  • neskubėk pjauti: pirmiausiai išsiaiškink, kokie ten augalai, stebėk, kuriems  tenykščiams augalams patinka dirva, vieta – vėliau visad galėsi pakeisti vieną augalo rūšį kita rūšimi ir pan. Įsitikink, kad augalas nebegyvas arba serga nepagydomai – tokių palikti tikrai neverta;
  • prieš artindamasis prie vaismedžių ar krūmų, mielas avietini, pasimokyk, kaip tinkamai genėti. Yra net mažiau nei 5 min. trukmės vaizdo įrašų, kuriuose aiškinami patys pagrindai. To pirmąjam genėjimui tikrai pakanka. Stebėk, pasižymėk, jei reikia. Iš pradžių neaišku, nuo ko pradėti, lyg baisu, lyg gaila – susitvarkysi, aš tikiu. Vėliau atrasi knygas ir pan.;
  • neskubėk visko mėžti lauk: pirmiausiai įsitikink, ar ten negyvena laukiniai gyvūnai – ežiai, žalčiai, pelėdos, šikšnosparniai ir kiti paukščiai. Tai svarbu ir genint tankias gyvatvores ar aukštus medžius – ten gali būti lizdų su kiaušiniais;
  • neskubėk rauti visų žolynų – atsirink žydinčius, šliaužiančius ir kitus augalus – jų prireiks tuštiems plotams užpildyti.

Štai visi „Žydi žaliuoja“ savu kailiu patirti dalykai – niekur nenusižiūrėti. Mes radome namą ir sodą. Apleistą, padriką. Bet čia auga obelys ir didžiulė įskiepį įveikusi kaukazinė slyva. Nieko neklausėm, kas patarė ją pjauti lauk – „Juk nebus slyvų“. Dabar tai mūsų supynių ir lesyklų medis, pavasario džiaugsmas ir vasaros popietės didysis pavėsis. Obelys visos skirtingos ir gyvos. Jos tarsi saugo mūsų namus.

Aš atradau, kad man patinka puslaukiniai, mišrūs gėlynai, ne tobula veja, o pieva, augalai, keliantys asociacijas: diemedžiai, alyvos, sausmedžiai, medetkos, rožės, rasakilos, flioksai… Visa tai dabar yra dalis manęs, dalis „Žydi žaliuoja“. Tas simpatijų sąrašas nuolat ir po truputį kinta, bet labai tolygiai.

Pradėjusi nuo tokios palangės, turiu žalius namus. Ačiū visiems žolynų baubukams, kurie manim tąsyk patikėjo, kai pirmąsyk įžengiau į savo sodą!

Avietini, tu tikrai nesi nei vienas, nei paliktas. „Žydi žaliuoja“ baubukai perduoda linkėjimų taviškiams!

Dar paskaitykite čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.