Seminaras Strazduose pas Auksę Dobilienę

Sausio 25 d. praleidau nuostabioje kompanijoje, Strazdų kaime. Ar begali būti geriau, kai palieki miegančią šeimą ir viena pati keliauji į sodą, kurį net retsykiais sapnuoji (atskiros jos detalės įsijungia į visų kadaise matytų vaizdų srautą)? O pakeliui gali gėrėtis apšviestais laukais ir miškų ruožais. Pirmą kartą lankiausi pas Auksę Dobilienę sodyboje prieš kelerius metus. […]

Continue Reading

Prieš žemei užsirakinant – po šviesulį kiekvienam

Aš turiu įprotį reguliariai patikrinti savo pašto dėžutę (pastaruoju metu lyg dažniau) – kyšteliu ten ilgą savo nosį ir… Tas įprotis greičiausiai iš vaikystės: kaime mano seneliai iki šiol prenumeruoja laikraščius. Juokinga gatvės pašto dėžutė atsitraukia iš viršaus. Kažkada ant kiekvieno to „stalčiaus“ buvo užrašyti savininkų inicialai, ant mūsiškės – MM. Apie senukus Pastaruoju metu […]

Continue Reading

Vasara su Elizabete ir jos vokišku sodu

Per vasarą perskaičiau keturias vaikams skirtas knygas, nes vakarais skaitau savo sūnui garsiai. O tos rimtosios knygos keliavo nuo spintos, po lova, iš palovio – ant palangės, tada kur nors į sodą, kol apsukusios ratą grįžo atgal į lentynas. Visos, išskyrus Elizabeth von Arnim „Elizabetė ir jos vokiškas sodas“ (vertė Loreta Gema Baltaduonienė, leidykla „Versus […]

Continue Reading

Liepos pabaigos rytas

Tai vienas tų rytų, kai kojos pačios atveda pamatyti, kaip kasryt sode žaidžia šviesa. Kaip ir sakiau, darže struktūrą sudaryti nėra sunku ir įvairovė čia – pateisinama. Pamatysi, mano cottage gėlynai kol kas panašėja į derlingas palaukes, kur viskas gaubia, gožia. Ir augalų čia gerokai per daug primalta. Bet… Aplink mūsų kiemą pabirę ryškiaspalviai sodo […]

Continue Reading

Detalių kupinas ir žaismingai raganiškas filmo pasaulis

Yra pasaulyje nepaprastų šviesulių, kurie, regis, gimė tam, kad skleistų džiaugsmą – ne tik linksniuodami tą žodį ar kartodami, ne – jie geba jį skleisti ir priminti kiekvienam, kad viskas labai paprasta, tik nereikia pasiduodi banalumui. Otfrydas Proisleris (Otfried Preußler) yra vienas iš mano vaikystės kumyrų, jo plonas lyg sąsiuviniai knygas „Mažasis vandenis“ ir „Raganiukė“ […]

Continue Reading

Vasaros šviesa ir šešėliai

Peržiem šildžiausi keliais saldžiai šviesiais vaizdeliais, praktiškai nuolat sirgau arba ką nors slaugiau sergantį namuose. Bet DABAR viskas lai būna kitaip. Po daugelio savaičių aš vėl mėgaujuosi darbingais pusdieniais tyliuose namuose, tik retkarčiais išleisdama pasibėgioti šunis. Ant palangės jau sudygo pomidorai ir šantros, kelios dėžutės gėlių sėklų stratifikuojamos šaldytuve. Paparčius ir palmes patraukiau toliau nuo […]

Continue Reading

Viktorijos laikų gėlių sodas – lėtiems žiūriniams

„Viktorijos laikų gėlių sodas“ (The Victorian Flower Garden) – devintojo dešimtmečio žymus BBC dokumentinių filmų ciklas, pasakojantis apie vieną didžiausių britiškų sodų inspiratorių – karalienę Viktoriją ir to laikotarpio sodo inovacijas. Žiūrovui pristatoma, nuo ko prasidėjo sodų manija, augalų kolekcionavimas, noras kurti oranžerijas ir kita. Ciklo kūrėjai – Jennifer Davies ir Peter Thoday. Jennifer Davies […]

Continue Reading

Žali kambariniai augintiniai

Praėjusiais metais rašiau apie kambarinius augalus – Naminiai žalumėliai – visi tada minėti augalai puikiai tebegyvuoja. Tačiau praėjusį rudenį, prieš šalnas, iš lauko parnešus visus augalus, susidūriau su kasmetine problema – kur dėti visus gerokai ūgtelėjusius augintinius. Ypač liūdino  bendrajame mūsų kambaryje talpiai sustatyti kaktusų vazonai – tai nebuvo panašu į jokią Instagram idilę. Todėl […]

Continue Reading

Žiemos puošmenas į šalį. Perkam sėklų

Šiemet, kaip toje dainoje, Kalėdas sutikom namie. Naujuosius irgi. Vaikai po tris dienas paeiliui smarkiai karščiavo, paskui ilgai kosėjo. Prieš šventes išvalytuose ir išpuoštuose namuose įsibuvome patys – iki valiai. O dovanas visiems išsiuntėme paštu. Naktimis, būdraudami prie vaikų, su vyru peržiūrėjome visas „Hario Poterio“ filmų dalis ir pagaliau įsigijome visas knygas. Kalėdų Senelis atnešė […]

Continue Reading

Apie dėmesį ir tylą

Kaip įdomu stebėti, kaip kartą metuose vyksta didysis pasiruošimas: visi skuba viską baigti (neįmanoma, bet o gal),  pasiruošimą vieni atidėlioja, kiti imasi iš anksčiau, tretiems kaip kasmet viskas nugriūna arba nusivožia jie patys. Ketvirti pradeda mokyti, kad nepamirštume to, nepasiduotume anam: paaukoti, nepirkti, neteršti… Tegul. Toks gražus knibždėlynas, ir pamažu judame nuo vienų prie kitų. […]

Continue Reading
1 2 3 9